Operetę režisuoja jaunas teatro menininkas Gediminas Šeduikis, iki tol ilgą laiką buvęs LNOBT spektaklius kuriančių režisierių asistentu, dailininkas – Andu Dumitrescu (Rumunija).
Fotoparoda veiks iki sausio pabaigos. Norintiems apžiūrėti parodą teatro durys atveriamos ateinantį pirmadienį, kai vyks oficialus Tomo Ivanausko parodos atidarymas.
Būtina, kad naujasis Kultūros ministras suvoktų kultūros politikos pagrindus, jų esmę, kad galėtų vykdyti esminius valstybės įsipareigojimus kultūrai, juos stiprintų. Svarbu, kad būtų tinkamai įgyvendinamos „Lietuvos kultūros politikos kaitos gairės“.
Tema atspindi šiuolaikinio gyvenimo tempą, nuolat skubančius žmones ir kartais pro šalį lekiantį gyvenimą. Kūrėjai, naudodami įvairius objektus ir manipuliuodami jais, bandys atsakyti į klausimus: kas yra laikas? Koks jis? Kur yra laiko pradžia ir kur pabaiga? Ar mes turime laiko?
Orkestras „pakabintas“ palubėje, o veiksmas „nuleistas“ į orkestrinę, sugriauta ir muzikinio spektaklio tradicija, – jis pradedamas ne uvertiūra, o aktoriaus monologu.
Režisierius, išvydęs dailią, spindinčiomis akimis mergaičiukę perspėjo: „Mieloji, pati tikriausiai svajoji būti scenoje? Nieko panašaus nebus. Čia – lėlių teatras – tu visada būsi pasislėpusi už širmos“
Lygtis steigiamai Kultūros tarybai: 20 etatų, 46 milijonai litų valstybės biudžeto lėšų ir 4 tūkstančių projektų vykdymas. Už 1,148 mln. litų.
„Neatvykimo tikrai nereikėtų traktuoti kaip pozicijos prieš Kultūros ministeriją, Eimuntas tiesiog nori ramybės“, – režisieriaus pasirinkimą pakomentavo „Meno forto“ teatro direktorius Audrius Jankauskas.
Šiandien, praėjus dar vienam Lietuvos istorijos skyriui, Masalskis skamba vėl kitaip: nuosekliai ir pilnai išgyvenantis laiką, suvokiantis savo veiklą kaip misiją, giliai tragiškas su meile-nuodėme ir kalte.
