Vytautas V.Landsbergis: „Tai pasaka apie mažą pelytę, kuri tupi po lova ir visko bijo. Ir, kas keisčiausia, – tai, ko ji bijo, dažniausiai ir atsitinka”.
Aleksandras Rubinovas: „Ne paslaptis, kad įvairūs festivalių rengėjai kviečiasi svečius dažnai vadovaudamiesi draugystės principu. Šito šiame festivalyje tikrai nėra ir negali būti”.
„Šokio ir scenos menų institucijos bei finansavimas Vokietijoje“: seminaras, kaip tik skirtas mūsų įstatymų leidėjams. O ką tai realiai suteikia kūrėjams, įrodys Pinos Bausch mokinės spektaklis „kiekvieną mielą dieną“.
Stengiuosi, kad mano trupės nariai šokiu perduotų tam tikrą žinią publikai. Kad vyktų komunikacija. Jei šokio idėja mus sužadins viduje, ji sužadins ir žiūrovus.
Komisija atrinko aštuonias pjesių idėjas, kurių autoriai – Ieva Bisigirskaitė, Ieva Simutytė, Gailė Garnelytė, Aušra Gudavičiūtė, Marija Gudelytė, Andra Kavaliauskaitė, Atas Žvirblys ir Goda Dapšytė.
„Sweded“ filmai – tai trumpi mažo biudžeto Holivudo filmų perdirbiniai. Spektaklyje „Sweded – gyvenimas kaip kopija“ kūrėjai ieško savo tapatybės aplinkoje, kuri yra perpildyta etalonų ir įvaizdžių.
Antro pasaulio karo pabaigoje tarša dar labiau išaugo: 3000-5000 tonų cheminio ginklo, 270 000 tonų sprogmenų su cheminių užtaisų, 35 000 tonų raketų ir aviacinių bombų.
Kuo toliau už komforto ribų, tuo geriau. Kai išeini iš to, ką žinai, iš savo saugios, patikrintos zonos, tuomet atsiranda džiaugsmo elementas, būtis dabartyje.
Clément´as Layes apie kitokį šokį, estų rusė apie tautinį (?) hermafroditą, lietuvės apie atsakomybės paieškas ir patriotizmą: naujoji Baltijos šokio karta.
