Iš pradžių kūrinys pagauna, neša tave. Tačiau turi ir savų paslapčių, kelia iššūkių statytojui. Mat jame atsiveria ir buitinis, ir simbolinis, apibendrinantis planas. Esama rizikos prarasti vieną arba kitą.
Žinia iš Kultūros ministerijos – teatro rekonstrukcijai numatoma skirti iki 50 mln. Lt. „Pirmiausia susiplanuosim naują Mažąją salę, kuri bus maždaug 200 vietų, ir kai turėsim, kur repetuoti ir vaidinti, eisim prie Didžiosios salės rekonstrukcijos”, sakė Jonas Vaitkus.
Kaip režisierius savo stiliaus neturiu. Bandau daryti tai, ko reikalauja pjesė. Mėginu suvokti, kaip ji veikia, kokius reikalavimus kelia scenai, ir pagal tai kuriu spektaklį. Prisitaikau prie pjesių.
Aktorės archyvas ir dalis memorialinių daiktų, vykdant testamentą, atsidūrė sostinėje esančiame Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje. Pernai medžiaga buvo tvarkoma, sisteminama, aprašoma. Vien fotografijų beveik trys tūkstančiai.
2007 m. Liepinio „Adata“ su milžinišku pasisekimu nuskambėjo Rygos nacionaliniame teatre. Už šią rokoperą kompozitorius pelnė prestižinį Latvijos „Metų muzikos autoriaus“ apdovanojimą.
Šeima, ištikta ne tik moralinės, bet ir finansinės krizės, gimdančios chaosą bei psichologinę prievartą. „Tai gana grubi literatūra, joje daug keiksmažodžių, bet man pasirodė, kad ji transliuoja šių dienų vidutinės šeimos modelį,” – sako Jonas Vaitkus.
Knygos pavadinimas – aliuzija į didįjį prancūzų literatūros ir teatro kritiką Roland‘ą Barthes‘ą. „Tekstas pats savaime pasirenka, nukreipia į mane nematomus ekranus, gudriai paspęsdamas spąstus – savo žodyną, infomuotumą, patrauklumą“.
Režisierius Jonas Vaitkus teatrui vadovauja nuo 2008 m. vasario, ir šįmet baigiasi jo kadencija. Per tą laiką buvo pastatyta įspūdingų spektaklių, jų kūrėjai buvo nominuoti ar apdovanoti „Auksiniais scenos kryžiais“.
„Kol kas, kai mes kalbame, sutinka ir viskas tarsi sprendžiama gražiuoju. Manau, kad kai išsiųsime raštą, bus galutinai nuspręsta, kaip viskas vyks“, – teigia teatro atstovė.
