„Nežiūriu į teatrą profesionalo žvilgsniu, juk teatrinių mokslų nesu baigusi, į teatrologinius apibendrinimus negaliu pretenduoti. Knygą rašiau su meile, manau, ji atpirks visa“, – sakė autorė.
„Prieš keletą metų svarsčiau pasiūlymą statyti J.W.Goethe „Faustą” Graikijoje. Po ilgo gilinimosi nusprendžiau to nedaryti, bet į Fausto temą įlindau ir Ch.Marlowe kūrinys man pasirodė daug įdomesnis.“
Prekybos centro labirintuose klaidžioja penki personažai, iš tiesų pasiklydę savo gyvenimo džiunglėse, praradę tikruosius ryšius su artimaisiais ar vertybinius atramos taškus.
„Geros dienos!“ atsidūrė garbingame festivalio laureatų sąraše. Lietuvių spektaklis festivalio žiūri buvo įvertintas dvejais prizais – už dramaturgiją ir socialinės tikrovės pajautimą
Šį rudenį Menų spaustuvės scenoje – choreografiniai debiutai, pirmasis Lietuvoje video spektaklis vaikams ir kino režisieriaus teatro projektas.
Pjesė yra apie populizmą, apie žmogų, kuriuo pasinaudojo aplinkiniai, įtikinę nusižudyti visuomenės labui. Bet ar tai turi prasmę? Juk Semionas nori tiesiog tyliai, ramiai gyventi.
Net meilė ir motinai, ir moteriai eina su satanizmu, kol archajiško kaimo idilė per „velykinę nuodėmę” sudraskoma velniškų aistrų. Žiūrovų salė nuščiūva, stebėdama scenoje šią „patinų tragediją, kuri Puzionis visai netikėtai sujaudino ir jų vardą plačiai išgarsino”…
Klaipėdos dramos teatre bei Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre per metus dalis aktorių ir solistų žiūrovams pasirodė tik vieną kartą, kiti – taip pat tik kartą per tris mėnesius.
Spektaklio pagrindu tapo Hanso Kristiano Anderseno pasaka „Bjaurusis ančiukas“, kurio vaizduojamų veikėjų santykiai – lyg šių dienų vaikų ir paauglių santykių atspindys.
