Anot rašytojo, teatras – visų pirma – galėtų būti vieta visiems susitikti, aptarti matytą spektaklį. „Šiais laikais su vaikais kalbamės vis mažiau, tik paklausiam, ar pavalgę ir ar paruošė pamokas”.
Kultūros ministrui užbaigti Valdovų rūmų statybą esąs svarbesnis šalies prioritetas: „Kiek galime erzinti visuomenę ir niekaip neužbaigti Valdovų rūmų? Žemaičių krikšto 600 metinių renginiams taip pat nėra pinigų“
Tarptautinis bendravimas: Rygos Operos vadovas režisuoja Wagnerio „Lohengriną”, koprodukciją su Bratislava, o Giedriaus Kuprevičiaus „Čiurlionį” stato lenkų choreografas Robertas Bondara.
„Tėčio pasaką” kuria ne tik teatro, bet ir animacijos, kompiuterinės grafikos, vaizdo instaliacijos profesionalai, todėl įprastos formos traukiasi, įgyja naujus pavidalus tarytum sapne. Trimatis vaizdas „apvelka” scenoje esančius objektus, akimirksniu kuriasi nauji pasauliai.
1943 m. gimęs režisierius, scenografas, dailininkas, dramaturgas ir pedagogas Krystianas Lupa vadinamas naujojo lenkų teatro tėvu. Pas jį mokėsi Lenkijos režisūros talentai Krzysztofas Warlikowskis, Grzegorzas Jarzyna, Janas Klata.
„Seniau politikai dažniau eidavo į teatrą. Nesvarbu, ar ką ten suprasdavo, bet gausiai lankydavosi spektakliuose. Dabar išvysti teatre politiką – retenybė“, – konstatavo Valdas Vasiliauskas ir sukvietė politikus į teatrą.
Dviejų savaičių praktiniai užsiėmimai remiantis Čechovo tekstais. Tikslas – suteikti aktoriui naujus profesinius įgūdžius, kurie padėtų kuriant personažo charakterį, elgesį, psichologinę motyvaciją. Seminaras nemokamas. Dalyvių skaičius ribotas!
Nenorime laurų prisiimti sau, nesakome, kad tie kūrėjai nebūtų atsiradę be „Atviros erdvės“, ir anaiptol ne visi kūriniai buvo ilgalaikiai… Tačiau be „Atviros erdvės“ dabartinių Lietuvos scenos menų tikrovė – ypač jaunųjų kūrėjų – būtų skurdesnė.
Bolivudo šokiais choreografas susižavėjo dar prieš septynerius metus. Artėjanti premjera – tai aliuzija į filmus, kurie kadaise visus džiugino, kuriuose būdavo daug džiaugsmo, šviesos, spalvų ir šiek tiek liūdesio.
