Pats Williamas Shakespeare‘as ne itin rimtai vertino savo tekstus. Yra likę egzempliorių su skirtingais jo tekstų variantais. Ir kodėl jo tekstai tokie gyvi? Todėl, kad jis kūrė savo pjeses naudodamasis aktorių tekstu.

Seminarus kuruos ir ves šokio kritikė Ingrida Gerbutavičiūtė iš Vokietijos, choreografas šokėjas Andrius Katinas iš Suomijos bei šokio kritikė Inta Balode ir kultūros vadybininkė ir teoretikė Baiba Ozoliņa iš Latvijos.

Prieš pat savo 55-ąjį gimtadienį gyvenimo sceną apleido vienas ryškausių mūsų laikmečio teatro artistų

Esu įsitikinusi, kad dalis muzikologų nesutiktų su mano traktuote, bet juk tai ir yra visas istorijos žavesys – niekas nežino tiksliai, kas įvyko. Tai ne dokumentinis filmas.

Panašu, kad tokia nežinomybė persmelkusi visą kūrybinę komandą. Vis dėlto atrodo, kad aktoriai jos ne(be)bijo, net priešingai – kaip tik nežinojimas juos labiausiai domina.

Tos teat­ro nu­trin­tos grin­dys, už­ku­li­siai, gri­mo kam­ba­rio sta­le­lis, išė­ju­sių ko­le­gų at­mi­ni­mas… Vi­du­je vis­kas su­pul­sa­vo. Nos­tal­gi­ja praė­ju­siems lai­kams pa­stū­mė­jo su­grįž­ti į Šiau­lius su spek­tak­liu.

Sukurdamas šią pjesę Euripidas metė iššūkį klestinčiai Antikos civilizacijai – tai sukėlė sumaištį tiek paprastų žmonių, tiek mąstytojų, filosofų galvose. Pjesė parodė, kaip kultūra gali kalbėti apie civilizaciją.

Šalia vaidmenų, antraplanių ar ir epizodinių, Vilnius Petrauskas buvo teatrų, kuriuose kūrė, geroji dvasia, palaikiusi viso teatro klimatą, kūrybinę atmosferą.

Kultūros ministerijai, kuri sudarė apdovanojimų vertinimo komisiją, nusiuntėme užklausas. Aiškinsimės dėl apdovanojimų skyrimo tvarkos, tirsime, kuo buvo vadovautasi.