Knygoje rasime visą Thomo Bernhardo pjesę, Krystiano Lupos monologus iš repeticijų, Audronio Liugos pokalbį su režisieriumi bei aktorių atsiminimus apie kūrybos procesą, režisieriaus Miko Žukausko filmą apie repeticijas.
Žinau, kad esu šokėja ir choreografė, tas man aišku. Bet vis labiau pradėjau atpažinti save kaip performanso kūrėją, kuri naudoja šokio kalbą.
Spektaklis-akcija „Eglė žalčių karalienė“ vyks trijuose Raudonojo Kryžiaus ligoninės aukštuose, žiūrovai judės iš vienos patalpos į kitą, patys rinkdamiesi, kur sustoti ilgiau.
Kaip ir būdinga Zanussio kūrybai, spektaklyje „Hybris (Puikybė)“ nagrinėjamos tiek universalios, moralės ir galios temos, tiek sociopolitinės problemos.
Dar aną rudenį Lietuvos rusų dramos teatro vadovybė rimtai svarstė, ar verta iškilmingai minėti 70-ojo sezono pradžią. Teatro darbuotojai tyrinėjo ir archyvus, ir istorinę literatūrą, bet nerado jokio fakto, kuris suteiktų pretekstą tokiam jubiliejui ir tokiai šventei.
Minint šokėjos, choreografės ir šokio pedagogės Danutės Nasvytytės 100 metų sukaktį, festivalis dedikuojamas šiai nedaug kam žinomai, tačiau labai įtakingai šokio istorijoje kūrėjai.
Meninėje tarptautinės šokio mugės programoje parodyta klaipėdiečių teatro „PADI DAPI Fish“ spektaklio „Dior in Moscow“ ištrauka sužavėjo vakariečius.
„Lietuviškas fokusas“ Ukrainoje: nė vienas iš šį projektą sudarančių renginių nėra formalus, nuleistas „iš viršaus“.
LNOBT vadovas juokavo gyvenantis pagal amerikietišką standartą: dirbsiąs iki 70 metų, o po to – „kaip Dievas duos“. Iki to brūkšnio jam liko aštuoneri metai.