Kaip šokį suvokia įvairaus amžiaus, patirties, socialinių grupių žmonės, su kokiais iššūkiais susiduria šokėjai ir choroegrafai, šokio pedagogai?

Jaunimo teatras išgyvena pereinamąjį laikotarpį. Didžiausi dabartiniai jo iššūkiai nėra vien kūrybiniai. Atnaujinti teatro repertuarą, jo įvaizdį tenka įpusėjus pastato renovacijai.

Labai netikėta, kad vienu metu susirinko tiek kokybiškų dėstytojų ir kiek daug jiems pavyko pasakyti per tas kelias dienas. Pasijuto tikra mokyklos atmosfera, nes visą laiką turėjome daug užduočių ir nuosekliai darbavomės.

Siaurute senamiesčio gatvele žygiuojančiam praeiviui kelią į teatrą rodys dailininkės Aušros Bagočiūnaitės-Paukštienės pano „Pakeliui“, nutapytas ant Arklių gatvės sienos.

Jauni menininkai jaučia alkį darbui, trokšta unikalių galimybių, deja, šiuo metu nėra užtektinai darbo mums visiems. Mes visi kovojame, kad tik mūsų kūrinius kur nors parodytų, kad tik kas pastebėtų.

Scenoje žiūrovai pamatys žudikų ir ūkininkų ainį, kuris į praeitį neatsigręžia. Šis žmogus pametė savo kelią ir nebežino, iš kur jis atėjęs.

Didelę pliką sieną po stogu tarp įėjimo į kasą ir patį teatrą ketinta papuošti bareljefu. Darbas skirtas uždengti 100 kvadratinių metrų sieną, tad ir kūrinys – grandiozinis, jo bronzinės detalės užima 53 kvadratinius metrus.

Trys spektaklio autorės Guoda Jaruševičiūtė, Kate Lane ir Valentina Ceschi scenoje įkūnija tris moteris, tris dukras, tris motinas, tris menininkes, tris kūnus ir begalinę skaičiaus 3 kombinaciją.

Viršelį neatsitiktinai puošia vilioke tapusi lietuvių literatūros – ir teatro! – ikona Žemaitė: mat šis numeris kviečia permąstyti moters vietą ir vaidmenį dabarties ir praeities teatre bei dramaturgijoje.