Mūsų profesijos ypatybė yra ta, kad turi būti visą laiką pasiruošęs. Turi būti pilnas, pripildytas, kad galėtum iš karto pradėti kurti.

Pokalbis su laisvai samdoma jaunosios kartos aktore Kamile Petruškevičiūte.

Nespėjus užduoti pirmojo klausimo, aktorės mintys, prisiminimai, pastebėjimai ėmė lietis kaip upė.

„Šis spektaklis nepaprastai muzikalus – tiesiog ne kaip dramos, o kaip muzikos kūrinys“, - taip „Austerlicą“ apibūdino Mari Vernėj vaidmens kūrėja V. Kuodytė.

Manau, kad labiausiai žmones juokina netikėtumai: koks džiaugsmas apima suvokus, kad teatre nesilaikoma taisyklių!

Pokalbis su režisieriumi Mantu Jančiausku ir dramaturgu Rimantu Ribačiausku apie tai, kur prasideda, susiduria ir... nesibaigia režisieriaus ir dramaturgo kūrybinės erdvės.

Myliu teatrą, bet niekada jo nemistifikavau. Nejaukiai jaučiuosi, kai apie teatrą ar apie aktoriaus darbą kalbama kaip apie misiją.

Režisierė Eglė Švedkauskaitė dalijasi mintimis apie savo spektaklį „Žmogus iš žuvies“ ir Berlyno „Volksbühne“ teatro festivalį „Postwest“.

Pokalbis su jaunosios kartos teatro režisieriumi Povilu Makausku apie jo spektaklius skirtingose šalies scenose.

Geri vaidmenys suteikia džiaugsmo, bet ne jie yra mano vertybinis matas. Nėra man teatras Viskas Viskas. Finišo liniją turi kirsti žmogus, o ne aktorius.

„Taigi turime ir A, ir B, ir C, ir D planą, bet nežinome, kurio imtis, nes neaišku, kaip viskas klostysis rudenį“, - teigia Gintarė Masteikaitė, festivalio „Naujasis Baltijos šokis“ vadovė.