Živilė: Aš neturiu rašyti recenzijos, tai neturiu jokių įsipareigojimų išbūti iki pabaigos.
Tadas: O jeigu kažką prarasi, praleisi išeidama? <...> Aš tai lieku, nes dažniausiai aktoriai būna labai geri.

„Bet kokiu atveju kūrybinis polilogas niekada nėra paprastas: tenka klausytis, įdėti nemažai pastangų, kad būtum išgirstas, ieškoti kompromisų“, – teigia Vaiva Grainytė.

„Kiekvieną kartą reikia viską pamiršti, pradėti nuo nulio, įvaldyti naujus objektus ir pasitelkti tą jausmą, emociją, prisiminimą, kaip žaisdavome vaikystėje“, – pasakoja režisierė Saulė Degutytė.

„Dabar man nebeužtenka tiesiog sugalvoti idėją ir įgyvendinti ją. Meno kūrinys man tapo labai giliu ir prasmingu būdu tirti ir ieškoti atsakymų.“

Dvidešimt „Sirenų“ metų: pokalbis su Vilniaus tarptautinio teatro festivalio „Sirenos“ meno vadovėmis – Elona Bajoriniene, Audra Žukaityte ir Kristina Savickiene.

„Socialinis dialogas būtinas, tačiau norėjau ištirti kažką abstraktesnio, paliesti laiko tėkmės ir užmaršties temas“, – teigia režisierius Justinas Vinciūnas, sukūręs spektaklį Holokausto tema.

„Kad gerai vaidintum, reikia repetuoti kūrybiškai. <...> Kai kūryba negimsta, vaidyba tampa rutina ir tave kankina šitas pseudobuvimas“, – įsitikinusi aktorė Nelė Savičenko.

„Atlygis turi būti mokamas ir už repeticijas, darbo keliones bei mokymuisi skirtą laiką“, – teigia Santarcangelo festivalio prodiuserė.

„Noriu tikėti, kad kiekvienas išsineša kažką prasmingo: kas pirmą ar antrą sluoksnį, kas trisdešimtą“, – sako aktorė D. Kulionytė.