Medijos ar Medėjos? Principai ir skirtumai

2013-11-14 Menų faktūra

aA

Menų spaustuvės klube „Prie arbatos" lapkričio 7  d. vyko pokalbis apie medijas teatre. Medijų panaudojimas teatre vis dar yra problematiškas ir tebekelia, kaip išaiškės, neišspręstus klausimus: ar videoprojekcija tėra veiksmo nuoroda, jo iliustracija, ar visiškai atsietas akcentas, atskira scenos dalis? Ar bet kokia medžiaga leidžia pritaikyti medijas - ir kodėl jos pasitelkiamos į pagalbą?

O kaip mikrofonai, videoprojekcijos, tiesioginis filmavimas keičia  pačią sceną, aktorių buvimą joje? Koks gyvo kūno ir naujų technologijų bei jų siūlomos virtualybės santykis ir kas ką veikia? Kaip skiriasi kurti medijas valstybiniame teatre ir projektuose? Kiek tai išplečia spektaklio erdvę ir žiūrovų mąstymo horizontus? Ar tai - dekoracijos, scenografijos dalis?

Apie tai diskutavo scenografas, „Auksinių scenos kryžių„ laureatas Gintaras Makarevičius ir operatorius, „No Theatre“ spektaklių kūrėjas Jonas Tertelis. Pokalbį vedė teatro kritikas Vaidas Jauniškis.

Video:

Menų faktūros inf.

 

Salonas
  • Kūriniai kaip mikropasauliai

    Pokalbis su menininke Lina Lapelyte, savo kūriniuose sujungiančią muziką, performansą ir vizualųjį meną: apie jos kūrybinį kelią, meno poveikį ir mažus pokyčius, darbą po „Saulės ir jūros“ sėkmės ir naujus kūrinius.

  • Pažadinti miegančias istorijas

    „Įdomu, kaip kūrinys gali pataikyti į žiūrovo nervą, suburti daug panašių patirčių turinčių žmonių, net jei ir negauna apdovanojimų, nesulaukia daugybės recenzijų“, – sako režisierius Mantas Jančiauskas, kurį paribių temos ir žmonės inspiruoja kurti.

  • Net jei jaučiu, kad padariau viską, turiu kažką daryti toliau

    „Net jei ryžtumėmės tave pakeisti, tai nėra taip paprasta… Viskas susiję ne tik su begale planų, bet ir su tuo, kad mudu pasirinkome apie visa tai kalbėti kartu“, – svarsto spektaklio „Clap & Slap“ autoriai.

  • Skirtingos baimės formos

    „Atlikdama tyrimą daug piešiu. Nuo teksto kartais pereinu prie piešinio, nuo piešinio – prie objekto, nuo objekto – prie fizinio tyrimo“, – apie savo šokio kūrybos būdus pasakoja choreografė ir šokėja Liza Baliasnaja.

  • Aktorius Š. R. Meliešius: „Nenoriu per anksti prisirankioti gyvenimo taisyklių, aklai jomis tikėti“

    „Man autoritetai yra žmonės, kurie žavi ne tik savo darbais ar profesija, bet ir tuo, kokios asmenybės jie yra – kaip susitvarko su savo sėkme, kokį santykį kuria su darbu“, – tikina aktorius.

  • Labai įdomus darbas

    Scenografė Sigita Šimkūnaitė kūryboje vadovaujasi tvirta nuostata: „Nenoriu kenkti nė vienam aktoriui ar solistui. Labai svarbu išlaikyti pagarbą kiekvienam žmogui, todėl kad ir ką norėtum sukurti, vis tiek pirmiau yra žmogus, o ne grožis“.

  • Vadovautis pojūčiais

    Pokalbis su režisieriumi Justinu Vinciūnu: „Svarbiausia pradėti nuo paprasto žmogiško santykio – jei jis atsiranda, pats procesas jau tampa dovana, o kartu su tuo gali gimti ir geras spektaklis“.

  • Gintaras Varnas: režisierius yra savotiškas architektas – statydamas namelį galvoji, kaip nesikartoti

    „Man atrodo, menininkas turėtų siekti savos kalbos, o ne sekti madomis, kitaip koks jis menininkas? Tiesiog amatininkas“, – įsitikinęs režisierius.