Trečia nominacija „Hedos" apdovanojimuose Norvegijoje režisieriui Oskarui Koršunovui atnešė sėkmę. Oslo nacionaliniame teatre pastatytas Henriko Ibseno „Peras Giuntas" pelnė apdovanojimą už geriausią metų režisūrą. Prizas įteiktas pačiam režisieriui, dalyvavusiam Osle vykusioje iškilmingoje apdovanojimų ceremonijoje.
„Aišku, mane labai nudžiugino šis apdovanojimas. Gauti „Hedą", aukščiausią norvegų teatrinį apdovanojimą, ir dar už „Pero Giunto" pastatymą... Tai yra reikšmingiausias jų šalies kūrinys, gimęs iš legendų, padavimų bei pasakų. Jis statomas dažniausiai - tiek jų šalyje, tiek užsienyje. Norvegai jį ir myli, ir žino dar nuo mokyklos laikų. Beje, mano interpretacija yra labai drąsi. Spektaklis realiai prasideda nuo pjesės pabaigos", - tik gavęs apdovanojimą kalbėjo Koršunovas.
„Oskaras gavo „Hedos" apdovanojimą už geriausią metų režisūrinį darbą - tai reiškia tikrai daug, ir jis to nusipelnė. Visas mūsų teatras be galo didžiuojasi tiek jo pastatytu „Peru Giuntu", tiek juo pačiu kaip režisieriumi bei žmogumi", - spektaklio įvertinimu džiaugėsi Oslo nacionalinio dramos teatro - teatro, kuriame ir pastatytas „Peras Giuntas" bei dauguma kitų režisieriaus pastatymų Norvegijoje, meno vadovė Hanne Tømta.
Įvertintas už žvilgsnį į norvegišką folklorą kitu kampu
„Jau vien pasiūlymas Oslo nacionaliniame dramos teatre statyto norvegų klasiko Henriko Ibseno pjesę buvo didelis įvertinimas. Jiems buvo įdomu, kaip į šį klasikos kūrinį galima pažvelgti kitu kampu", - teigia Oskaras Koršunovas.
Prieš įteikdama kiekvieną apdovanojimą, komisija, sudaryta daugiausia iš norvegų teatro kritikų, perskaitydavo pačių parengtą bei laureatą pristatantį trumpą tekstą. Oskaras Koršunovas į sceną kviestas bei jo „Peras Giuntas" pristatytas tokiais žodžiais: „Jeigu daugumai yra aišku, kas įvyks pjesės finalinėje scenoje, kodėl spektaklyje tiesiog nepaklausus, kodėl ir kaip tai įvyks? Laureatas būtent taip ir daro, pasitelkdamas vis išdygstančius antiherojiškus demonus, kupinus neįtikėtino polėkio ir nuolatos pulsuojančios ekspresijos. Visi personažai yra velniškai spalvingi, savo spinduliuojama būtimi sukuriantys tam tikrą ratą aplink pagrindinį veikėją, tam tikrą sūkurį, grasinantį nuskandinti jo valtį. Čia nėra namų, mūsų žmogus netekęs savo šerdies, jis nebežino kas yra meilė. Spektaklis primena mums, jog vis dar turime apie ką pamąstyti, tačiau džiugu, jog šis priminimas buvo toks turiningas! Šių metų geriausio režisieriaus apdovanojimas atitenka Oskarui Koršunovui."
Sužavėjo Norvegijos visuomenė
Norvegijoje režisierius toli gražu nesijaučia svetimas. „Peras Giuntas" - jau šeštasis Norvegijoje režisuotas spektaklis. Dar 2001 m. režisierius čia pastatė spektaklį „Mes ne pyragai" pagal Daniilo Charmso ir Aleksandro Vvedenskio kūrinius, po poros metų gimė Jono Fosse „Žiemos" pastatymas. Dar po trejų - „Kelias į Damaską" pagal Augusto Strindbergo kūrinį, 2008-aisiais režisierius vėl sugrįžo prie Jono Fosse dramaturgijos ir pastatė jo pjesę „Tos akys". 2009 m. pastatytas Maksimo Gorkio „Dugne", tapęs viena iš priežasčių šią pjesę pastatyti ir Lietuvoje.
„Man patinka Norvegijos visuomenė. Visų pirma, ji yra labai kultūringa, gyventojų skaičiumi ne ką lenkianti Lietuvą, tačiau turinti Ibseną, Munką, Hamsuną, Griegą - vardus, žinomus pasaulinės kultūros kontekste. Tai patriotiška tauta, tačiau kartu ir atvira, teisingai sprendžianti iškilusius socialinius klausimus. Žiūrinti į priekį, planuojanti savo ateitį. Daug ko galime iš jų pasimokyti. Esmė ne jų gamtos ištekliuose, o kaip jie juos tvarko ir kaip tuo dalinasi vieni su kitais. Žavi kaip jie geba laikytis ištikusios tragedijos akivaizdoje, tarkime, Breiviko surengtų žudynių atveju", - mintimis dalinasi režisierius.
Trečias kartas nemelavo
„Hedai" Oskaras Koršunovas buvo pristatytas jau trečią kartą. Anksčiau jis buvo nominuotas Jono Fosse pjesių „Tos akys" bei „Žiema" pastatymus. 2006-aisiais už spektaklio „Kelias į Damaską" scenografiją „Hedos" apdovanojimas įteiktas jau mirusiai dailininkei Jūratei Paulėkaitei.
„Mano kūrybinė biografija jau yra nebeatsiejama nuo pastatymų Norvegijoje. Čia aš pastačiau keletą reikšmingiausių savo spektaklių, tokių kaip „Kelias į Damaską" ar tas pats „Peras Giuntas". Čia buvę daug gražių akimirkų. Man pačiam vienas nuostabiausių darbų - tai spektaklis „Tos akys", pastatytas ant vandens, norvegiškų fiordų aplinkoje. Branginu bendradarbiavimą ir draugystę su dramaturgu Jonu Fosse, šiuolaikinės norvegų dramos atstovu, taip pat su aktoriumi Øysteinu Røgeriu, vaidinusiu pagrindinius vaidmenis beveik visuose mano spektakliuose. Į Norvegiją dažnai atvykstu nebūtinai tik darbo reikalais - čia semiuosi įkvėpimo", - traukos Norvegijai neslepia Koršunovas.
Iš karto po apdovanojimų - lietuviška „Miranda" norvegiškai publikai
Sėkmingai pasibaigusia „Hedos" apdovanojimų ceremonija Koršunovo vizitas Osle nesibaigia. Birželio 14 ir 15 dienomis tame pačiame Oslo nacionaliniame teatre bus rodomas spektaklis „Miranda". Pirmąją dieną aktorės Airidos Gintautaitės scenos partneriu Prospero vaidmenyje bus Povilas Budrys, antrąją - Darius Meškauskas. Oslo nacionalinio dramos teatro administracija žiūrovus informuoja, jog liko vos keletas bilietų. Norvegus domina ne tik jų šalyje pastatyti Koršunovo spektakliai.
„Norvegijoje teatras nuo senų laikų užima labai reikšmingą vietą. Jis buvo labai svarbus šaliai siekiant nepriklausomybės. Teatruose buvo pradėta vaidinti norvegų kalba ir tai buvo labai svarbu. Netgi architektūriškai įspūdingiausi pastatai yra senasis teatras ir naujoji opera", - apie norvegų meilę ir nuolankumą teatrui kalba Oskaras Koršunovas, po keleto dienų jiems pristatysiantis savojo teatro „audrą".
Oskaro Koršunovo/Vilniaus miesto teatro inf.
