Pokalbis su literatūrologe Luba Jurgenson apie Jonathano Littello romaną „Gero linkinčiosios“, pagal kurį Sergejus Loznica sukūrė spektaklį „Erinijos“.

„Dėl polinkio viską racionalizuoti mūsuose egzistuoja ir baimė nesuprasti, tad dalis žiūrovų neateina žiūrėti šokio spektaklių būtent todėl, kad šokio bijo“, - teigia šokėjas, choreografas Marius Pinigis.

„Jei žiūrovas mato, kaip sunku aktoriui – tai yra blogai, ne apie tai jis turi galvoti žiūrėdamas spektaklį“, - įsitikinęs aktorius R. Pelakauskas.

„Akivaizdi ir prodiuserio įtaka meno krypties formavimui. Juk tokia profesijos specifika – būti prie idėjų ištakų, sprendimų, krypčių posūkių kartu su kitais proceso dalyviais“, - teigia Ana Ablamonova.

„Prieš kiekvieną premjerą stengiuosi mąstyti ne apie savo, o apie spektaklio būsenas – ir apie jo visumą, ir apie dramaturgijos audinį, už kurį esu atsakingas“, - teigia dramaturgas Mindaugas Nastaravičius.

„Džiaugiuosi, kad taip pat, kaip veikėjai gyvena savo gyvenimus pjesėse, pjesės gyvena savo gyvenimus teatruose, kitose šalyse ir kultūrose“, - teigia dramaturgė Birutė Kapustinskaitė.

Teatras kaip pabėgimas su choreografu ir režisieriumi Jo Strømgrenu: „Tai, ką anksčiau scenoje perteikti buvo taip paprasta, dabar reikia geriau apmąstyti ir perteikti elegantiškiau“.

Pokalbis su menininku, sociologu Tadu Šarūnu: „Padaryti tokį performansą, kuris sklistų per medijas, yra didelis darbas. Tai labai vertinga. Čia ir yra grynojo solidarumo su ukrainiečiais pavyzdžiai“.