Žmonės sako – gyvenk šia diena, ką gali, daryk iškart. Šokyje taip daryti negalima. Reikalingas kruopštus darbas.

Tačiau pagrindinis mano užsiėmimas dabar yra susitikimai su pačia savimi ir savo personažu gyvenime. Čia negali vaidinti, ir tai nėra paprasta.

Išgersime vyno, o paskui pakėlę akis į dangų sau pasakysime: „O, net žvaigždės matos kitaip!“

Viduje kažkas sako, kad reikia grįžti. Tikriausiai siela žino, kur ir kada kiekvienam skirta būti.

Norisi palinkėti, kad jis būtų laimingas kaip kūrėjas, kad tas gaivalas nenurimtų, kad jis niekada nepavargtų.

Jei žmogus išsilavinęs, protingas, įdomus, vadinasi, visa tai bus matyti vaidmeny, ką jis bekurtų.

Turime begalę neiškalbėtų temų, kuriose iki šiol svaidomės kaltinimais bei oponentų žeminimais.

Mano gyvenime buvo daug mokytojų. Kai kurie visai man nedėstė. Bet žmogaus asmenybė „įkrenta“ ir viskas.

Aš galvoju apie žiūrovus, man norisi juos suintriguoti, paskatinti iššifruoti mano kodus. Jeigu nepavyksta, vadinasi, neįvėliau. Pats esu kaltas.