Tokia kiek padrikų minčių virtinė plūstelėjo galvon sėdint vos penktadaliu užpildytoje Vilniaus teatro „Lėlė” didžiojoje salėje ir stebint legendinio mūsų lėlių dailininko Vitalijaus Mazūro režisuotą spektaklį suaugusiems „Privati valda”.
„Mylimiausių” nepavadinsi metų sensacija ar pribloškiančiu atradimu. Tai – tiesiog skoningas ir kokybiškas kūrybinės grupės darbo rezultatas.
Po Lietuvos rusų dramos teatro gastrolių Sankt Peterburge „Juokdarys Balakirevas” sulaukė ne vien Lietuvos žiūrovų įvertinimo. Estijos teatro kritikas Borisas Tuchas specialiai šiam teatrui atsiuntė recenziją, kurią ir spausdiname.
Teatrinės legendos byloja, kad anksčiau režisieriai vienas su kitu gerokai dažniau ne tik bendraudavo, bet net ir keisdavosi sumanymais, diskutuodavo. Galbūt tai tik legendos, bet jas priminė J.Vachtangovo teatro atvežtas „Dėdė Vania“…
„Jelena ir Šturmanas” – tai profesionaliai perteikta senatvės kankynė, remiantis Dmitrijaus Lipskerovo to paties pavadinimo pjese. Pamatęs scenoje Viktorą Valašiną Nijolę Lepeškaitę, supranti, kaip buvai pasiilgęs profesionalios aktorių vaidybos.
Kovo 26 d. Bratislavoje įvyko Gintaro Varno režisuotos Charles´io Gounod operos „Faustas” premjera. Ji greitai buvo parodyta ir Prahoje. Pateikiame abiejų šalių kritikų vertinimus.
Charles´o Gounod „Faustą” Slovakijos nacionaliniame teatre pastatė režisierius Gintaras Varnas, scenografė Jūratė Paulėkaitė, kostiumų dailininkas Juozas Statkevičius, choreografė iš Latvijos Elita Bukovska bei šviesų dailininkas iš Didžiosios Britanijos Kevinas Wyn-Jonesas.
Režisierius, taip pat esantis ir diplomuotas psichoanalitikas, iš situacijų komedijos sugebėjo spektaklį paversti kone žmogaus vienatvės ir egocentrizmo padarinių peizažu.
Kovo 20, 21 d. įvyko LNOBT premjera – Jono Tamulionio opera vaikams „Bruknelė” pagal Martyno Vainilaičio mitologizuotą pasaką. Režisieriaus Gyčio Padegimo meninė rega, matyt, nėra labai nutolusi nuo vaikiško požiūrio.
