Šokio eskizas „Hands Up“ – tai nepaprastai ženkliškas kūrinys, apie ženklus kalbantis bent iš dviejų perspektyvų: kaip apie būdą save išreikšti ir kaip apie vieną priežasčių, atvedančių prie konfliktų ir protestų.

Vis dėlto šio spektaklio tikslas nėra svaidytis argumentais, kol kažkuri pusė turės nusileisti ir pripažinti, kad buvo neteisi. Žinutė, kad nesame tokie jau skirtingi, čia atsiskleidžia palengva.

Sutikti, kad spektaklio „Laisvė“ tema įdomi, svarbi, nagrinėjanti dar iki galo neišspręstą ir turbūt neišsprendžiamą socialinę, moralinę, religinę dilemą, – galima, bet patikėti ir pajusti – sunku.

Spektaklis „Eichmannas Jeruzalėje“ Vilniuje išties nuskambėjo kaip postkaltinimas ir postprocesas prieš asmenį, kuris jau nubaustas ir iš dalies dėl tos bausmės tapęs istorija.

Šiame veidrodyje veikiausiai atsispindi ne tai, ką norėtum matyti. Ne pažinimo ar būties dilemos, ne dvasios gelmės, ne paslaptys, nepažinumas, neįveikiamumas, o gana nesudėtingai įveikiami… atvejai.

Kontekstais ir kontrastais žongliruoja ir Frljićius – būtent atsidūrę vieni šalia kitų, įvairūs ženklai ir gestai čia įgauna naujas formas: linksmi veidai persikreipia, glostymas virsta smūgiu.

Árpádo Schillingo režisuotas Klaipėdos jaunimo teatro spektaklis „Įstrigę“ – vienas maloniausių keturių valandų meninių įkalinimų per pastaruosius trisdešimt metų.

Spektaklyje vaizduojamo smurto autoriai nėra išskirtiniai blogiečiai. <...> Čia parodyta, kad daugumos mūsų, europiečių, kasdienybė ir įpročiai yra pastatyti ant smurto ir išnaudojimo pagrindo.