„Toli toli“ – tai ne tik pasivaikščiojimas, bandant sugauti teatro esatį: tai pasivaikščiojimas po praeitį. <...> Klaidžioti po Senąjį teatrą įdomu, nes tai, ko gero, vienintelis Lietuvoje toks „laukinis“ teatras.
Spektaklyje vieno teatro ir vieno pastato egzistencija susipina į valstybės istoriją, į pasakojimą apie epochą, iš kurios išlipome, o jos liekanų dar pilna ir atrodo, kad niekada neištrūksi, nors šviesa rodo kelią.
Teatras apgaubė paslaptinga atmosfera, tačiau paties pastato istorija šioje kelionėje perteikta pernelyg asociatyviai, beveik abstrakčiomis baltosiomis eilėmis.
Vilniaus senojo teatro transformacijos – jau atskira tema, tačiau spektaklyje „Toli toli“ paliečiamas įdomus aspektas – kaip tuos pokyčius išgyvena ir supranta aktoriai ir teatro kolektyvas.
