Klaipėdos jaunimo teatro (KJT) spektaklis-koncertas „Graži ir ta galinga“ - vienas iš nedaugelio teatro kūrinių Lietuvoje, transformuotų į CD formatą. KJT aktorių Vaivos Kvedaravičiūtės, Rugilės Latvėnaitės, Ievos Pakštytės, Astos Zacharovaitės ir Marijos Žemaitytės sukurtų 12 dainų albumas „Graži ir ta galinga“ apmąsto ne tik moters padėtį skirtingų laikų visuomenėse, bet ir platesnį istorinį bei sociopolitinį kontekstą, kuris savotiškai keičiasi ir nesikeičia nuo viename iš kūrinių minimos Barboros Radvilaitės laikų.
Albumo daina „Žemaitė“ skirta XIX a. antros pusės - XX a. pradžios rašytojai Julijai Beniuševičiūtei-Žymantienei, vienai garsiausių Lietuvos istorijoje moterų, žinomai ne tik dėl savo kūrybos, su kuria kiekvienas nepriklausomos Lietuvos moksleivis susipažįsta itin išsamiai, bet ir dėl asmenybės. Rašytojos biografija kupina išskirtinių įvykių ir drąsių poelgių, peržengiančių tam laikui būdingas taisykles ir tradicinio moters paveikslo ribas. Daina „Žemaitė“ taip pat paliečia ir moters amžiaus temą, ypač aktualią dabartinėje neblėstančios jaunystės kulto visuomenėje. Išgryninus rašytojos biografijos aspektus matyti, kad tai itin ryški to meto lietuviško feminizmo atstovė, kvestionuojanti stereotipinius moters įvaizdžius („geriau merga be sijona negu be skaros“) ir elgesio normas. Kita rinkinio daina apie rašytoją „Ragana“, nurodanti į Mariją Pečkauskaitę-Šatrijos Raganą, pasižymi ekspresyviu muzikiniu sprendimu.
Daina „Marytė“ - tai istorinės, tragiško likimo, tačiau tvirtos moters muzikinis portretas bei emociškai stipriausias, muzikaliai energingiausias šio albumo kūrinys. Romantizuotai ir kartu su ironija istorinė asmenybė vaizduojama ir dainoje „Barbora“. O nuotaikingo ritmo daina „Dalia“ pasakoja apie vieną ryškiausių šiuolaikinių Lietuvos moterų.
Naivūs, švelnūs, globėjiškos moters vaizdinį atliepiantys „Bonos lopšinės“ motyvai kartu su hipnotizuojančiu dainos „Ištekėk“ ritmu kritikuoja pagrindinį moters patriarchalinėje visuomenėje gyvenimo tikslą. O tiesmukiškiausias ir ironiškiausias albumo kūrinys „Feministė“ apmąsto radikaliojo feminizmo kryptį.
Pirmoji albumo daina „Graži ir ta galinga“ (taip pat pagrindinis spektaklio-koncerto leitmotyvas) sutelkta į mūsų šiandieninį laiką, nors kūrinys pasižymi pasakojimų apie moteris koliažiškumu nuo Barboros ir Salomėjos iki nuasmenintos močiutės.
Išplėtoti ir apgalvoti projekto muzikinių kūrinių pasakojimai prisiliečia prie skirtingų laikų moterų temų. Daina „Tarpukario Kaune“, prasidedanti garsiomis Danieliaus Dolskio dainos „Lietuvaitė“ eilutėmis, kalba apie moters teises ir jų ribas: nuo balsavimo teisės iki galimybės dalyvauti šokiuose bei nustatytų moralės normų nepaisymo. Kūrinyje per ironijos prizmę su manifestaciniu tonu parodoma to laikotarpio moterų padėtis, problemos, suvaržymai bei visuomenės lūkesčiai moters atžvilgiu. Šis muzikinis kūrinys drąsiai gali skambėti bet kokiame Kauno istorijai skirtame renginyje. Kaip ir stiprų pasipriešinimą tarpukario laiko primetamoms lyčių vaidmenų vertybėms išreiškiantis muzikinis pasakojimas „Teklė - Tadas“.
Vienas aktualiausių ir ironiškiausių šio albumo kūrinių „-ienės“ apmąsto tradicinės šeimos kultą bei su nauja pavarde moteriai primetamas pareigas. Pasak dainos žodžių, „aš nuo mažens svajojau jo šešėlyje nubusti“ ir „kad istorija ištrins mane“.
Dvylika albumo muzikinių pasakojimų kritikuoja skirtingo laikotarpio visuomenėse vyraujančius lyčių vaidmenų bei santykių stereotipus, paremtus tradicijomis ir laikomus neginčijama tiesa. Istorijoje žymių moterų portretai įpinami į drąsius, kartais gal kiek sutirštintomis spalvomis nužymėtus pasakojimus, tačiau paveikius ir skatinančius permąstyti jų gyvenamąjį laikotarpį iš moters perspektyvos. Nors kūriniuose dominuojantis erdvėlaikis - tarpukario Kaunas, tie patys moterų padėties klausimai svarbūs ir šiandien. Kauno tarpukaris - visomis prasmėmis itin patrauklus laikas (tuomet vyko begalė įdomių kultūrinių įvykių, netolimi šaltiniai pateikia įdomių biografinių istorijų), tačiau įdomu, ar apie mūsų laikotarpio moteris galima būtų sukurti panašių pasakojimų, ar turime ryškių, išskirtinių asmenybių ir XXI a., be apdainuotosios Dalios?
Albumas „Graži ir ta galinga“ parodo keletą svarbių dalykų: pirma, kad istorijos puslapiuose atsidūrusios asmenybės gali energingai integruotis į šiuolaikinius pasakojimus, ne tik apmąstančius praeitį, bet ir parodančius šiandienos visuomenei būdingą sustingimą, negebėjimą atsiriboti nuo iš kartos į kartą pereinančių, tarsi įskiepijamų ir nepajudinamų tradicijų. Antra, ne mažiau svarbus ir teatro ribų „išplėtimas“: dėl kūrėjų įgyjamo tarpdiscipliniškumo šiuolaikinis teatras gali drąsiai ir profesionaliai transformuotis į skirtingas medijas, šiuo atveju vaizdo klipus ir muzikinį albumą. Taip žiūrovams pasiūlydamas dar vieną komunikacijos būdą, ypač svarbų šiuo laikotarpiu, paskatinusiu ieškoti naujų formų.
