Klaipėdietiški atsitiktinumai

Kristina Steiblytė 2016-07-17 www.theatrebulletin.lt / Lietuvos teatro biuletenis

aA

Šokio teatro „Padi Dapi Fish“ šokio spektaklis-ekskursija „Keliaujančios bažnyčios“

Per praėjusius porą metų Vilniuje buvo galima susidurti su dviem užsienio kūrėjų projektais, kai žiūrovai iš salės buvo perkelti į miestą, o pagrindiniai vaidmenys atiteko garsui, vaizdui, žiūrovui ir atsitiktinumui. Tiek „Rimini Protokoll“ „Remote Vilnius“, tiek Liz Dunn „Flyway“ sukurti pasitelkus būdus, kaip (naujai) patirti aplinką.

Panašaus projekto pernai ėmėsi ir lietuviai. Choreografė Agnija Šeiko su šokio teatru „Padi Dapi Fish“ , šokėjų ir jų mokinių komanda sukūrė spektaklį-ekskursiją Klaipėdoje. Tačiau kiek kitaip nei atvežtiniai projektai, jų „Keliaujančios bažnyčios“ nėra keliaujantis kūrinys - jame pasakojama miesto istorija, kalbama apie buvusį gyvenimą neatpažįstamai pasikeitusiose vietose ir neišlikusias senamiesčio bažnyčias. Tad spektaklį galima pamatyti tik Klaipėdoje.

Spektaklio-ekskursijos žiūrovai „apginkluoti“ ausinėmis, malonaus vyriško balso lydimi, nuo Klaipėdos pilies per Anikės aikštę, Turgaus ir Tiltų gatvėmis keliauja iki Senojo turgaus. Užklystama ir į rečiau lankomus senamiesčio užkaborius, kur buvusių bažnyčių vietose galima rasti prekybos centrą ar apartamentus. Keliaujant Klaipėdos senamiesčiu ne tik klausomasi pasakojimo (miesto istorija pagyvinta miestiečių prisiminimais), ekskursija paįvairinama iliustruojančiais šokio, judesio ar gyvųjų paveikslų fragmentais.

Deja, pasakojimas kiek ilgokas, Sondros Simanaitienės tekstai ne visi lygiaverčiai, o šokinėjimas nuo istorijos prie pasakojimų apie miesto gyventojus blaško dėmesį (istorijos nenaudai). Tačiau stebėti atgyjančius miesto prisiminimus vis tiek įdomu. Juo labiau kad viskas priklauso ir nuo vieno svarbiausių spektaklio-ekskursijos veikėjų - atsitiktinumo.

Sutemus paskutinė spektaklio dalis, skambant puikiam, bet kiek pabodusiam Arvo Pärto „Spiegel im Spiegel“, gal atrodys magiškai. O galbūt žiūrint „Keliaujančias bažnyčias“ vasario pradžioje, siaučiant siaubingiems vėjams, pasakojimas apie nesibaigiančias kovas, nugriautas ir atstatytas bažnyčias nuskambės jautriai ir įtikinamai. Ir galbūt norėsis grįžti pajusti klaipėdietiškus atsitiktinumus atšilus.

www.theatrebulletin.lt / Lietuvos teatro biuletenis

P.S. Šokio teatras „Padi Dapi Fish“ paskelbė spektaklio-ekskursijos „Keliaujančios bažnyčios“ artimiausią repertuarą - rugpjūčio 11 ir 26 d. 18 ir 20 val.

recenzijos
  • Septynerius metus matuotis temperatūrą

    Būtent keistai bėgantis laikas ir sukuria pretekstą spektakliui pasinaudoti galimybe vos ne visą darbo dieną išlaikyti žiūrovą teatro kėdėje – kad šis galėtų visu kūnu pajusti sustojusį laiką.

  • Williamso negyvėliai VMT scenoje

    Christiano Weise’ės „Katę ant įkaitusio skardinio stogo“ galima laikyti vienos priemonės, vieno sprendimo spektakliu. <...> Režisierius pakvietė į „baisiai gražios šeimos siaubo kambarį“.

  • Vienintelis Salomėjos bučinys

    Nors tai buvo koncertinė „Salomėjos“ versija, Ibelhauptaitei minimaliomis priemonėmis pavyko sukurti pastatymo atmosferą. Režisūriniai akcentai subtiliai įveiksmino operą.

  • Kokakola vietoje viskio

    Galimybė žiūrovui pačiam susikurti pasakojimą – ko gero, patraukliausias „Café Existans“ bruožas. Forma ir atmosfera regisi svarbesnė už idėjų perteikimą, o kūniškas spektaklio patyrimas – už intelektualinę refleksiją.

  • Laiko dvasios beieškant

    Režisierius pasakojimą pavertė veiksmu, adresuotu tiesiai žiūrovui. <...> Pasitelkiant aktorių energetiką, pasakojama istorija, kuri yra ne apie snobiškus tarpusavio santykius, bet apie patį gyvenimą.

  • Apie norą bausti

    Lorenci „Svetimo“ interpretacijos akcentu tampa žmonėse tarpstantis troškimas apkaltinti, kaltąjį atskirti ir jį nubausti. Turbūt reikėtų suprasti, kad Merso gali būti bet kuris šiandienos žmogus.

  • Vladeko veidas ir laikai

    „Kartoteka“ pagaliau sukūrė progą aktoriui Dainiui Svobonui ne suvaidinti vaidmenį, bet tapti dilgsinčia scenos esybe. <...> Vladeko (Herojaus) vaidmuo – absoliučiai nenuspėjamas.

  • Tas pats – šauti ar ne

    Komisija su nusikaltimu elgiasi taip, kaip mūsų abiturientai su lietuvių literatūra egzamino metu. Nors gal labiau kaip mokytojai, kurie tiksliai viską žino ir iš anksto išmano, geba panaudoti klišes.