Kaip gimsta skrendantis žmogus

Rūta Oginskaitė 2015-01-03 lrytas.lt, 15 01 01

aA

Jeigu tėvai savo 2 - 5 metų vaikams dar nepaaiškino, kaip jie atsirado, tai prašom į teatrą - paaiškins šokėjai. Žinoma, šokėjams paprasčiau, nes jiems nereikia keblių žodžių, užtenka lyriško judesio, ir po kelių metaforų žmogus jau gimęs.

Šokio teatro „Dansema„ spektaklyje „Maži stebuklai“ prie to lyriško judesio prisideda ir skrydis, bet ne oro balionu, o tokiu baltu įtaisu, panašiu į hamaką. Tačiau iki žmogaus atsiradimo prieš vaikų akis dar išaugs gėlės, išsilukštens pingvinas ir erelis, bus varlių šokis, o vikšriukai taps drugeliais.

Choreografė Birutė Banevičiūtė, įsteigusi „Dansemą„, nuosekliai kuria šiuolaikinį šokį vaikams, auginasi publiką nuo gimimo. Juk spalvingas spektaklis „Mozaika“ iš viso skirtas kūdikiams. Tiems, kurie tėvų glėbiuose matė „Mozaikos„ premjerą 2012 metais, jau pats laikas savomis kojomis eiti į „Mažus stebuklus“.

„Mozaiką„ šoka trise, o „Mažiems stebuklams“ pakanka dviejų šokėjų - Agnės Ramanauskaitės ir Manto Stabačinsko, azartiškų choreografės bendražygių. Originalią muziką visiems virsmams sukūrė kompozitorė Rita Mačiliūnaitė, vis dažniau reikalinga teatre. „Dansemos„ spektaklių apšvietimu ištikimai rūpinasi Aurelijus Davidavičius, ir tai, ką jis veikia su šviesomis, atstoja ir dekoracijas (kurių „Mažuose stebukluose“ nėra), ir tampa puikia partneryste šokėjams.

Net keista, kad tiek daug galima padaryti su tokia maža komanda ir didele kiekvieno vaizduote. Juk scena atrodo visą laiką sklidina veiksmo ir vaizdo. B.Banevičiūtės choreografija paprasta, bet ne banali, nors per pirmąjį gėlių epizodą atrodė, kad jau tuoj bus meilu ir saldu kaip balete. O ne, „Mažiems stebuklams" netrūksta ir sąmojaus, ypač, kai į sceną įsirango ilgas dryžuotas ir pūkuotas vikšras, kuris dar sugeba ir skilti per pusę - kad gimtų du drugeliai.

Tas drugelių atsiradimas - vienas tikrų spektaklio stebuklų. Jam ir prisireikia jau minėtų hamakų, į „Mažus stebuklus" patekusių iš aerojogos pratybų. Kai abu šokėjai įsitaiso baltuose audekluose, pakimba ir skrieja - bet ne paprasčiausiai plasnoja - matome turbūt jau aerochoreografijos gimimą.

Ir gretimas tos poezijos epizodas - varliukų tūpčiojimas, kuriame kaip tik kartu „šoka" ir tam tikras apšvietimas, skambant varliškam dambrelių akompanimentui. Čia pat ir paukščiai prasikala iš tokių labai jau butaforinių - tėčių ir mamų akimis žiūrint - poroloninių lukštų su kojomis.

Sakyčiau, tie kiaušiniai buvo buitiškiausias, nuo realybės nusižiūrėtas ir mažiausiai fantazijos perkeistas vaizdas. Užtat pingvinui sukurti, pavyzdžiui, Agnei Ramanauskaitei užteko balto pūkuoto kostiumo ir nelanksčių judesių, o ereliui - juodų pūkuotų rankovių ir Manto Stabačinsko plastikos, kad matytum sparnus.

Per pusvalandį pažinus tiek gyvių, ar lengva toje pačioje scenoje atpažinti žmogų, tuo labiau - dar negimusį? Tą jau palikime vaikų ir tėvų pokalbiams. Jeigu 2 - 5 metų vaikai recenzuotų, jų įžvalgos būtų auksinės.

O žmogus gimsta gražiai. Su meile. Skrydyje. ... „Maži stebuklai„ - aštuntas „Dansemos“ šokio spektaklis vaikams. Teatras „Dansema„ įkurtas 2007 m. ir pirmasis Lietuvoje pradėjo kurti šiuolaikinio šokio spektaklius vaikams. Šie spektakliai aplankė nemažai Lietuvos miestų ir miestelių, buvo rodomi Kroatijoje, Belgijoje, Olandijoje, Vokietijoje, Palestinoje. 2014 m. lapkričio mėnesį B.Banevičiūtės spektaklis „Mozaika“ dalyvavo didžiausiame vaikams skirtų menų festivalyje „Kids Euro Festival" Vašingtone.

Artimiausi „Mažų stebuklų„ vaidinimai - „Menų spaustuvės“ tarptautiniame teatro festivalyje vaikams „KITOKS" sausio 15 d. 10 ir 16 val.

LRYTAS.LT

 

recenzijos
  • „Kabaretas Favela“: kai forma tampa turiniu

    Erdvinis spektaklio išskaidymas leidžia kiekvienam žiūrovui susikurti savitą patirties trajektoriją, o kartu formuoja įspūdį, kad „Kabareto Favela“ pasaulis egzistuoja nepriklausomai nuo konkretaus stebėtojo.

  • Meno žiurkių pragraužtas menas

    Kiekvienas veiksmas „Šūdmaloje“ yra apiplepamas ir apkaišomas žodžiais – turbūt tokiu būdu pasireiškia šūdmaliavimo konceptas. <...> Kyla nuogąstavimų: jei pasiduotų formos eksperimentams, tekstas rizikuotų tapti savo paties kritikos objektų auka.

  • Viename kūne nesutelpanti Madam Bovari

    Tai galbūt ir yra įdomiausias režisieriaus Oliverio Frljićiaus atsakymas Gustaveʼui Flaubert’ui: ne išsaugoti visą romano psichologinį sudėtingumą, o leisti Emai egzistuoti keliuose gyvenimo tarpsniuose ir kūnuose.

  • O ar kas nors čia tikra?

    „Vasarotojų karštinė“ neapsimetinėja tuo, kuo nėra: atėję pažiūrėti komedijos tokį rezultatą ir gaus. <...> Kas tikra visame šiame atostogautojų ir pramogautojų parade – tai akivaizdus aktorių mėgavimasis savo darbu.

  • Kai madam nedaro nieko, ką priklauso daryti madam

    „Madam Bovari“ pasigedau paties Oliverio Frljićiaus, jo laiko pajautos, nerimo ir gebėjimo pjauti ten, kur ir taip skauda. Ši versija – kaip pamoka mokykloje pagal programą, vis dėlto nutylinti tai, kas už programos.

  • Rožinis placebo gyvenimas

    Pastarojo laiko šaižių ir provokacijomis besimėgaujančių premjerų kontekste „Poveikis“ stebina tylia ir jautria režisūrine prieiga. <...> Veikiau kviečia pažvelgti niūriai realybei į akis nei leidžia žiūrovams būti užliūliuotiems rožinės placebo dozės.

  • Klaidžioti žavingame trolių Mumių pasaulyje

    Spektaklio „Troliai Mumiai. Kometa atskrieja“ kūrybinė komanda nesiekia dangstyti sudėtingų istorijos aplinkybių ir patirčių, o kviečia suprasti, kad gyvenime gražūs ir gąsdinantys jo aspektai dažnai eina išvien.

  • Artėjanti pabaiga aukštyn kojom

    Ryškiausia „Apverstos tikrovės“ dalimi galima laikyti dailininkės Sarah Mittenbühler sukurtus kostiumus. Kai kurių personažų kostiumai – kaip atskiri objektai (ypač išraiškingas Šamanas), o kai kurie – tiesiog modernios judančios skulptūros.