Kaip gimsta skrendantis žmogus

Rūta Oginskaitė 2015-01-03 lrytas.lt, 15 01 01

aA

Jeigu tėvai savo 2 - 5 metų vaikams dar nepaaiškino, kaip jie atsirado, tai prašom į teatrą - paaiškins šokėjai. Žinoma, šokėjams paprasčiau, nes jiems nereikia keblių žodžių, užtenka lyriško judesio, ir po kelių metaforų žmogus jau gimęs.

Šokio teatro „Dansema" spektaklyje „Maži stebuklai" prie to lyriško judesio prisideda ir skrydis, bet ne oro balionu, o tokiu baltu įtaisu, panašiu į hamaką. Tačiau iki žmogaus atsiradimo prieš vaikų akis dar išaugs gėlės, išsilukštens pingvinas ir erelis, bus varlių šokis, o vikšriukai taps drugeliais.

Choreografė Birutė Banevičiūtė, įsteigusi „Dansemą", nuosekliai kuria šiuolaikinį šokį vaikams, auginasi publiką nuo gimimo. Juk spalvingas spektaklis „Mozaika" iš viso skirtas kūdikiams. Tiems, kurie tėvų glėbiuose matė „Mozaikos" premjerą 2012 metais, jau pats laikas savomis kojomis eiti į „Mažus stebuklus".

„Mozaiką" šoka trise, o „Mažiems stebuklams" pakanka dviejų šokėjų - Agnės Ramanauskaitės ir Manto Stabačinsko, azartiškų choreografės bendražygių. Originalią muziką visiems virsmams sukūrė kompozitorė Rita Mačiliūnaitė, vis dažniau reikalinga teatre. „Dansemos" spektaklių apšvietimu ištikimai rūpinasi Aurelijus Davidavičius, ir tai, ką jis veikia su šviesomis, atstoja ir dekoracijas (kurių „Mažuose stebukluose" nėra), ir tampa puikia partneryste šokėjams.

Net keista, kad tiek daug galima padaryti su tokia maža komanda ir didele kiekvieno vaizduote. Juk scena atrodo visą laiką sklidina veiksmo ir vaizdo. B.Banevičiūtės choreografija paprasta, bet ne banali, nors per pirmąjį gėlių epizodą atrodė, kad jau tuoj bus meilu ir saldu kaip balete. O ne, „Mažiems stebuklams" netrūksta ir sąmojaus, ypač, kai į sceną įsirango ilgas dryžuotas ir pūkuotas vikšras, kuris dar sugeba ir skilti per pusę - kad gimtų du drugeliai.

Tas drugelių atsiradimas - vienas tikrų spektaklio stebuklų. Jam ir prisireikia jau minėtų hamakų, į „Mažus stebuklus" patekusių iš aerojogos pratybų. Kai abu šokėjai įsitaiso baltuose audekluose, pakimba ir skrieja - bet ne paprasčiausiai plasnoja - matome turbūt jau aerochoreografijos gimimą.

Ir gretimas tos poezijos epizodas - varliukų tūpčiojimas, kuriame kaip tik kartu „šoka" ir tam tikras apšvietimas, skambant varliškam dambrelių akompanimentui. Čia pat ir paukščiai prasikala iš tokių labai jau butaforinių - tėčių ir mamų akimis žiūrint - poroloninių lukštų su kojomis.

Sakyčiau, tie kiaušiniai buvo buitiškiausias, nuo realybės nusižiūrėtas ir mažiausiai fantazijos perkeistas vaizdas. Užtat pingvinui sukurti, pavyzdžiui, Agnei Ramanauskaitei užteko balto pūkuoto kostiumo ir nelanksčių judesių, o ereliui - juodų pūkuotų rankovių ir Manto Stabačinsko plastikos, kad matytum sparnus.

Per pusvalandį pažinus tiek gyvių, ar lengva toje pačioje scenoje atpažinti žmogų, tuo labiau - dar negimusį? Tą jau palikime vaikų ir tėvų pokalbiams. Jeigu 2 - 5 metų vaikai recenzuotų, jų įžvalgos būtų auksinės.

O žmogus gimsta gražiai. Su meile. Skrydyje. ... „Maži stebuklai" - aštuntas „Dansemos" šokio spektaklis vaikams. Teatras „Dansema" įkurtas 2007 m. ir pirmasis Lietuvoje pradėjo kurti šiuolaikinio šokio spektaklius vaikams. Šie spektakliai aplankė nemažai Lietuvos miestų ir miestelių, buvo rodomi Kroatijoje, Belgijoje, Olandijoje, Vokietijoje, Palestinoje. 2014 m. lapkričio mėnesį B.Banevičiūtės spektaklis „Mozaika" dalyvavo didžiausiame vaikams skirtų menų festivalyje „Kids Euro Festival" Vašingtone.

Artimiausi „Mažų stebuklų" vaidinimai - „Menų spaustuvės" tarptautiniame teatro festivalyje vaikams „KITOKS" sausio 15 d. 10 ir 16 val.

LRYTAS.LT

 

recenzijos
  • Eižėjantys luobai

    „Stand-up’as prasmei ir beprasmybei“ leidžia atsiskleisti aktorių Vitalijos Mockevičiūtės ir Karolio Kasperavičiaus meistrystei, parodyti komišką, psichologinę ir net tragišką savo pusę.

  • Geras oras, jei nežinai ką pasakyti

    Kūrėja Kristina Marija Kulinič siūlo kalbėtis. Bet per pusantros valandos išnagrinėti tiek klausimų – neįmanoma. Vietoje to, kad pasirinktų vieną ir nertų giliau, siekė aprėpti viską. Tad spąstai užsidarė.

  • Būsenų „Kartoteka“

    Varnas sukūrė bendrą spektaklio konstrukciją, o visa Herojaus vidinė kelionė priklausė tik nuo Svobono kūrybos. <...> Jis – regimas veiksmo režisierius, ir kuriantis save, ir valdantis visą situaciją.

  • Krystiano Lupos pėdsakai „Užburto kalno“ teritorijoje

    Režisierius ištobulino liupiškojo teatro požymį – savo paties buvimo tarp žiūrovų įgarsinimą. <...> Lupos čia ir dabar kuriamas „garso takelis“ ir žavėjo, ir trukdė.

  • Prapjauti tamsą

    Greičiausiai nesijuokiu todėl, kad ėjau žiūrėti juokingo spektaklio. Pavadinime įrašytas stand-upʼas kuria labai konkretų lūkestį. Žiūrovai mato jautriai gedulą apmąstantį spektaklį, kuriame yra ir humoro.

  • Bananai – minkščiausi vaisiai

    Atlikėjai skendo švelniai gelsvoje šviesoje ir atrodė it nužengę tiesiai iš „Paskutinės vakarienės“. Vis tik miniatiūros „Šokti 1000 metų“ nuotaika labiau panašėjo į gyvenimo šventės pradžią, o ne pabaigą.

  • Taisyklių rėmai

    Nacionalinio Kauno dramos teatro spektaklyje „Atidaryk duris“ minimos durys buvo pravertos, bet toliau nežengta: formalus bendradarbiavimas įvyko, tačiau pristigo kūrybinės sinergijos.

  • Septynerius metus matuotis temperatūrą

    Būtent keistai bėgantis laikas ir sukuria pretekstą spektakliui pasinaudoti galimybe vos ne visą darbo dieną išlaikyti žiūrovą teatro kėdėje – kad šis galėtų visu kūnu pajusti sustojusį laiką.