Kai kalba tampa kūnu

2011-05-16

Plakate – Loreta Juodkaitė. Michailo Raškovskio nuotrauka

Šiemet „Naujojo Baltijos šokio“ festivalis pirmą kartą organizavo kritinio rašymo projektą-eksperimentą „Šokis žodžiu - ne[w]kritika“. Penkiolika atrinktų dalyvių visą savaitę stebėjo pasirodymus ir kūrė naujo, šviežio požiūrio prisodrintus ne[w]kritinius tekstus, kuriuos galite skaityti svetainėje www.dance.lt.

Pateikiame vieną paskutinių tekstų, vertinančių visą festivalį šiuolaikinio meno formatu - Jurgos Zabukaitės „Kai kalba tampa kūnu“.

recenzijos

Sriubos valgymas prieš pasaulio pabaigą
Kodėl tiek daug kalbu apie vaidmenis? Nes nieko daugiau spektaklyje „Tiesiog pasaulio pabaiga“ nėra. Toks V. Masalskio metodas: apsivalyti nuo visko, kas nereikalinga, palikti tik žmogų.
Utopiško(s) ryšio paieškos
Choreografė Greta Grinevičiūtė savo darbuose ieško nesamų ryšių galimybių, esamiems – įtvirtinimo modelių ir būdų nusikratyti visuomenės primestų ryšių būtinybės.
Kaip žmonės kenčia ir kaip mylisi
Režisierius Jonas Kuprevičius su bendraamžiais aktoriais sukūrė tikslų ir aiškų savo kartos portretą. Pagalvojau, kad kiekvienai kartai reikėtų turėti savo „Shopping and Fucking“.
Skrosti skausmingą praeitį
Uršulės Bartoševičiūtės „Savižudybės anatomija“ atspindi šiuolaikinę, individualią ir visuomeninę tendenciją – atvirai skrosti traumines patirtis ir judėti jų įsisąmoninimo link.
Pora žodžių apie tai, kaip nustojama kvėpuoti
Spektaklis „Still Life“ primena komikso žanrą – trumpų kadrų rinkinį, kur kiekviena tema tik trupučiuką pajudinama, bet į ją nesėdama nei ilgiems apmąstymams, nei psichologiškai įsijausti.
Tarsi dar būtų ko tikėtis
Laukiant metų pabaigos, kasmetinės kelionės pas artimuosius arba pas tuos, kurie turėtų būti artimi, pas biologines ir pasirinktas šeimas, prasminga skaityti Lagarceʼo pasakojimą apie bergždžią bandymą sugrįžti.
Draugystė bittersweet
Atrodo, kad visas Gretos Grinevičiūtės „Šokis…“ yra skirtas ne konkrečiai nurodytam artimajam, o jausmui. Būsenai, kuri mus (o ypač Gretą) ištinka, kai susiduriame su kiekvienu iš jų.
Tai spalvinga šventė!
Režisierės Kamilės Gudmonaitės ir kūrėjų kolektyvo „Šventė“ – tai puikiai atliktas, bekompromisis spektaklis, jautrus ir tikslus darbas, kalbantis apie tai, kaip priimti skirtybes.