Jaunųjų kritikų recenzijos konkursas

2011-04-20 Menų faktūra, 2011 04 12

Scena iš „Geros dienos!“. Kęstučio Serulevičiaus nuotrauka

Festivalis „Naujosios operos akcija“ paskelbė jaunųjų kritikų recenzijų konkursą, kuriame galėjo dalyvauti visi norintys. Skelbiame recenzijas apie jau parodytus kūrinius ir kūrybines dirbtuves, kasdien jos bus papildytos naujais vertinimais. Laikydamiesi konkurso principo pateikiame recenzijas neredaguotas - manome, tai padėtų skaitytojams susidaryti įspūdį apie konkurso dalyvius, kurie, tikimės, neapleis šio žanro ir ateityje.

Drauge primename, kad balandžio 13 d., trečiadienį, 18 val. Menų spaustuvės Infotekoje vyks šiuolaikinės operos kritikų apskritojo stalo diskusija „Kokybiškos recenzijos versijos“. Dalyvaus šokio kritikė Vita Mozūraitė, muzikos kritikė Jūratė Katinaitė, teatro kritikas Vaidas Jauniškis, jaunieji kritikai, operų kūrėjai, atlikėjai ir žiūrovai. Diskusiją moderuos muzikologė Veronika Janatjeva.

Apie visą NAUJOSIOS OPEROS AKCIJĄ

Milda Brukštutė. Vienkartinės NOA festivalio premjeros

Sigita Vaškelytė. NOA: (ar) rekomenduotum draugui

Saulius Vasiliauskas. Iš ko susideda naujoji opera

Liepa Aukštaitė. Naujosios operos operacinė

Jūratė Bakaitė. Iliuzijų pasauly: tarp skaitmeninės ir kvaišalų tikrovių

Apie OPERĄ „GALINĖ LINIJA“

Simona Smirnova. Tarp parodijos ir prevencijos

Gediminas Kukta. „Skaudanti“ opera

Laima Slepkovaitė. Opiumo liaudžiai perdozavimas

Apie OPERĄ „I HATE MOZART!“

Saulius Vasiliauskas. Ar laimingas buvo Amadėjus, kurdamas Mocartą

Audronė Motiejūnaitė. Kai antipatija virsta atspirties tašku naujam meno kūriniui

Apie OPERĄ „NR.LIEPA“

Daina Habdankaitė. Mūzos prieš kūrėją, arba ką pasakytų Froidas

Sigitas Mickis. Jautrumo galia

Ernestas Noreika. Nr. Liepa + Nr. Jis = Nr. Žiovulys

Apie „OPERĄ ID“

Vaiva Mikelionytė. Tarp realybės ir fantazijos

Rima Kasperionytė. Opera ID: fenomenologinė žanro ieška

Austėja Adomavičiūtė. Alternatyvios realybės labirintai

Sigitas Mickis. Kur tai veda?

Sandra Fleišer, Laūra Karnavičiūtė. NRA: pokalbis virtualios-intermedialios felacijos tema

Gediminas Kukta. Irkos tragedija. XXI amžius

Ernestas Noreika. ID arba Romeo ir Džiuljeta kalbasi skaipu

Apie OPERĄ „GEROS DIENOS!“ -

Živilė Janulevičiūtė. Labadienačiūgerosdienos, arba graudi dailėtyrininkės dalia

Rasa Kavaliauskaitė. Buitiniai ir egzistenciniai šauksmai prekybos centruose

Vaiva Mikelionytė. Skundas Vilniaus apygardos administraciniam teismui

Simona Smirnova. Kanuto Rusecko „Pjovėjų“ choras

Bernadeta Petrauskytė. Nepatogi opera „Geros dienos!“

Gedmintė Samsonaitė. Visiškai viena, niekam nereikalinga

Aurimas Minsevičius. Robotas irgi žmogus

Daina Habdankaitė. Tebūnie pašlovintas mūzų vartojimas

Nerijus Cibulskas. Dirbk-pirk-mirk manifestas

Ernestas Noreika. Veidrodžio tiesos: vaidiname patys save

Saulius Vasiliauskas. Naujosios operos pagalba iškoduota brūkšninė (auto)ironija

Apie HAIKU OPERĄ „SNIEGAS“ -

Saulius Vasiliauskas. Poezijoje ir muzikoje tirpstantis rytų kultūros sniegas

Daina Habdankaitė. Apie tąsą ir pertrūkį

Sandra Fleišer. Sniegas ir penki pagrindiniai jo požymiai

Gediminas Kukta. Adatėlė ir žirklutės

Karolina Remeikaitė. Graži agonijos akimirka

Sigita Vaškelytė. Haiku opera „Sniegas“ - atgijęs ledo inkliuzas

Laūra Karnavičiūtė. Kai drugelio sparnus užkloja mirties šaltis

Rima Kasperionytė. Šalčio poezija operoje

Apie KRITIKŲ DISKUSIJĄ

Saulius Vasiliauskas. „Kokybiškos recenzijos versijos“ - dar vienas naujosios operos spektaklis

Apie NOA KŪRYBINĖS DIRBTUVES -

Sigita Vaškelytė. Kolaboracinis muzikos teatras kvietė kurti per žaidimą

Menų faktūros inf.

recenzijos

Bananai – minkščiausi vaisiai
Atlikėjai skendo švelniai gelsvoje šviesoje ir atrodė it nužengę tiesiai iš „Paskutinės vakarienės“. Vis tik miniatiūros „Šokti 1000 metų“ nuotaika labiau panašėjo į gyvenimo šventės pradžią, o ne pabaigą.
Taisyklių rėmai
Nacionalinio Kauno dramos teatro spektaklyje „Atidaryk duris“ minimos durys buvo pravertos, bet toliau nežengta: formalus bendradarbiavimas įvyko, tačiau pristigo kūrybinės sinergijos.
Septynerius metus matuotis temperatūrą
Būtent keistai bėgantis laikas ir sukuria pretekstą spektakliui pasinaudoti galimybe vos ne visą darbo dieną išlaikyti žiūrovą teatro kėdėje – kad šis galėtų visu kūnu pajusti sustojusį laiką.
Williamso negyvėliai VMT scenoje
Christiano Weise’ės „Katę ant įkaitusio skardinio stogo“ galima laikyti vienos priemonės, vieno sprendimo spektakliu. <...> Režisierius pakvietė į „baisiai gražios šeimos siaubo kambarį“.
Vienintelis Salomėjos bučinys
Nors tai buvo koncertinė „Salomėjos“ versija, Ibelhauptaitei minimaliomis priemonėmis pavyko sukurti pastatymo atmosferą. Režisūriniai akcentai subtiliai įveiksmino operą.
Kokakola vietoje viskio
Galimybė žiūrovui pačiam susikurti pasakojimą – ko gero, patraukliausias „Café Existans“ bruožas. Forma ir atmosfera regisi svarbesnė už idėjų perteikimą, o kūniškas spektaklio patyrimas – už intelektualinę refleksiją.
Laiko dvasios beieškant
Režisierius pasakojimą pavertė veiksmu, adresuotu tiesiai žiūrovui. <...> Pasitelkiant aktorių energetiką, pasakojama istorija, kuri yra ne apie snobiškus tarpusavio santykius, bet apie patį gyvenimą.
Apie norą bausti
Lorenci „Svetimo“ interpretacijos akcentu tampa žmonėse tarpstantis troškimas apkaltinti, kaltąjį atskirti ir jį nubausti. Turbūt reikėtų suprasti, kad Merso gali būti bet kuris šiandienos žmogus.