Šių metų Europos kultūros sostinė Stavangeris garsina ir Lietuvos vardą. Šiaurės šalių naftos sostine vadinamas nedidelis Norvegijos miestas, tapęs atviru kultūrai uostu, vienu iš trijų embleminių programos tarptautinių partnerių pasirinko režisierių Oskarą Koršunovą ir jo vadovaujamą teatrą.
Lietuvių menininkas gerai žinomas norvegų kultūros bendruomenei, nes Oslo nacionaliniame teatre jau yra pastatęs tris spektaklius. Pasak kultūros sostinės Stavangeryje direktorės škotės Mary Miller, net nekilo abejonių, kad talentinga O.Koršunovo teatro komanda privalo tapti išskirtiniu kultūros metų Norvegijoje akcentu.
Rugsėjo pradžioje Stavangerio Rogalando teatre įvyks pasaulinė O.Koršunovo teatro spektaklio "Hamletas" premjera, o kaip įžanga bus parodyti ir kiti du šekspyriškieji šio teatro pastatymai - "Vasarvidžio nakties sapnas" ir "Įstabioji ir graudžioji Romeo ir Džuljetos istorija".
Kitoks LT skambesys
Tačiau šių dienų aktualija tapo dar viena premjera - režisierius O.Koršunovas pastatė žymiausio šiuolaikinio norvegų dramaturgo Jono Fosse pjesę "Tos akys". Anot ironiškų žinovų, norvegų dramaturgijos istorija labai skaidri: "Iš pradžių buvo Henrikas Ibsenas, po to nebuvo nieko, o dabar turime Joną Fosse." Dramaturgas yra vertinamas ir plačiai už Norvegijos ribų žinomas autorius.
2003 metais O.Koršunovas Oslo nacionaliniame teatre pastatė J.Fosse pjesę "Žiema", o 2006 metais pagal tą patį kūrinį kompozitorius Gintaras Sodeika sukūrė kamerinę operą "Vinter". Tad nieko nuostabaus, kad šie trys menininkai vėl susibūrė dėl bendro projekto - spektaklio po atviru dangumi "Tos akys". Kuriant spektaklį dalyvavo ir choreografės bei šokėjos Vesta Grabštaitė ir Edita Stundytė. Režisierius džiaugėsi netikėtai sutikęs ir daugiau lietuvių - kostiumų dizainerių grupėje dirbo Norvegijoje gyvenanti lietuvė dailininkė Kristina Aas, o svarbų spektaklio scenografijos elementą, įspūdingai iš jūros gelmių išnyrantį vikingų laivą, kartu su kitais scenos darbininkais kalė šiuo metu Norvegijoje uždarbiaujantis Lietuvos pilietis Vladimiras Presniakovas. Visų O.Koršunovo spektaklių statytų Norvegijoje repeticijų procese kaip vertėjas dalyvavęs Osle gyvenantis Algimantas Kušlys prasitarė, kad tokios lietuvių menininkų invazijos yra stipri atsvara jo kasdieniam darbui Norvegijos teismuose, kur jis vertėjauja įstatymus pažeidusiems lietuviams, todėl aukštąją kultūrą reprezentuojantys menininkai LT raidėms suteikia kitą reikšmę bei skambesį, tiesiog kitą kokybę.
Miestas tampa atviru uostu
Spektaklio "Tos akys" kataloge pastatymo esmę nusakantys keli sakiniai parašyti norvegų, anglų ir lietuvių kalbomis. Toks kalbų pasirinkimas neatsitiktinis, jis atliepia svarbiausią Stavangerio kaip kultūros sostinės idėją - miestas tarsi atviras uostas, kuriame susitinka tarptautinį pripažinimą pelnę menininkai ir dirba kartu su savo kolegomis iš Norvegijos. Beje, Stavangeris yra pirmasis miestas už Europos Sąjungos ribų, pelnęs Europos kultūros sostinės vardą. Spektaklis "Tos akys" - ypatingos reikšmės įvykis, žymintis naujos kultūros erdvės atidarymą Norvegijoje - 1300 vietų amfiteatrą, įkurtą Hundvogo pusiasalio Lundsneseto vietovėje, kur kadaise buvo ūkininko Lundo žemės. Tiesa, apibūdinimas amfiteatras skamba pernelyg iškilmingai, nes akyse savaime iškyla didingų graikų amfiteatrų vaizdai. Tuo tarpu norvegai gamtą, kuri jiems davė tiek daug, saugo ir gerbia ypatingai, tartum ekologinės filosofijos fundamentalistai. Pats Stavangeris garsėja ne tik kvapą gniaužiančiais fiordų peizažais, bet ir kaip medinės architektūros miestas. Jo senamiestį sudaro 173 balti mediniai namai, už kurių išsaugojimą ir priežiūrą Stavangeris ne sykį buvo apdovanotas "Europa Nostra Award" premija, teikiama už pasiekimus kultūros išsaugojimo srityje. Įdomu tai, kad dalį namų atsivežė žmonės, vykę į Stavangerį ieškoti darbo.
Įkvėpimo šaltinis - kraštovaizdis
Tad ir Lundsneseto vietovėje įrengtas amfiteatras sukurtas taip, kad kuo mažiau nukentėtų jį priėmęs peizažas. Į jūrą atsuktas amfiteatras - tai puslankiu ant žolės sustatyti paprasčiausi sulankstomi mediniai suolai, o skirtingas amfiteatro eiles įrėmina siauri akmeniniai bortai. Priešais amfiteatrą žalia pieva, jos centre arčiau jūros kranto pastatyta nedidelė trijų laiptelių aukštumo medinė pakyla - tai ir yra teatro scena. Kairėje, matyt, dar ūkininko Lundo gentainių pasodinti keli medžiai, akmenų rieduliai, dešinėje - taip pat nedidele medinė pakyla, kurią nuo lietaus saugo stiklinis stogas, nes čia vieta orkestrui, dviem solistams ir berniukų chorui, pasirengusiems atlikti G.Sodeikos originalią muziką, beje, natūraliai įsiliejusią ir į Norvegijos kraštovaizdį, ir į J.Fosse dramaturgiją.
Dar repetuodamas spektaklį viename interviu O.Koršunovas sakė: "Tai labai specifinis projektas ir spektaklis, nes jo atspirties taškas ir įkvėpimo šaltinis - kraštovaizdis ir gamta." Arba, kaip rašoma spektaklio kataloge: "Tos akys mato gamtos grožį ir suvokia koks trumpas mūsų likimas amžinybės perspektyvoje."
... kai nieko neliks
Jeigu tos akys yra žiūrovų akys, tai spektaklio kūrėjai savo tikslus įvykdė puikiai. Žiūrovai sėdi priešais jūrą artėjant saulėlydžiui, tolumoje matyti fiordai ir nedidelės salos. Šiek tiek toliau nuo kranto jūroje iš vandens kaip ledkalniai iškilę šviesą atspindintys kubai. Ant scenos krašto nugara į žiūrovus sėdi senis ir žiūri į jūrą. Skamba pirmieji muzikos garsai ir virš kubų iškyla dvi nežemiškos žėrinčios būtybės (šokėjos V.Grabštaitė ir E.Stundytė), jų šokiui antrina du solistai. Puikus režisieriaus sprendimas du dramaturgo personažus pavadintus Pirmas balsas ir Antras balsas išdalyti keturiems atlikėjams: dainininkai dramos tekstą atlieka kaip solo partijas, o jų antrininkės jūros tolumoje jas papildo efektingu šokiu.
Jūroje nuo pirmojo kubo sienos tarsi atsiskiria moteris, ji lėtai žengia vandeniu eidama aplink kubą, netrukus pasirodo kita moteris, sekanti paskui pirmąją. Iš už antrojo kubo pasirodo ir taip pat ratu vienas paskui kitą seka du vyrai. Netrukus jie visi keturi eina per jūrą kranto link. Tai keturi spektaklio "Tos akys" personažai: Jauna moteris (aktorė Ragnhild Arnestad Monness), Sena moteris (aktorė Gretelil Tangen), Jaunas vyras (aktorius Glennas Andre Kaada´as), Senas vyras (aktorius Evenas Stormoenas). Iš tikrųjų jie - viena ir ta pati pora. Tai dažna J.Fosse dramaturgijos priemonė, kai vienas personažas išsiskiria į du - save jauną ir seną, taip pabrėžiant neįveikiamą gyvenimo ciklą; tuo pačiu tai ir dramaturginio rašymo technika, leidžianti derinti skirtingus laiko planus. Poros tarsi laukęs ir į jūrą ilgai žiūrėjęs senis pasirodo esąs gyvenimo Šešėlis (aktorius Sveinas Harry Schottkeris Hauge´as), tarpininkas tarp gyvybės ir mirties. Ne veltui paskui jį sekanti palyda, šokėjų grupė, tai šliaužianti akmenimis, tai net susiliejanti su jais iš savęs išskiria ir virš savęs iškelia Mirtį. Šią šokio partiją atlieka žinomas norvegų šokėjas Andreasas Bjorneboe´as, šokęs "Metropolitan Opera Ballet" bei kitose garsiose Niujorko šokio trupėse. Į Moters ir Vyro gyvenimą ateina Mirtis. Tą spektaklio akimirką, kai užsiliepsnoja vikingų laivas, tiksliau - jūros vanduo aplink laivą, supranti, kad ant akmens netoli žiūrovų sėdintis Senas vyras prisimena tai, kas jau buvo. Visa tai, kas vyko prieš tai - ir jaunos poros meilės ekstazė, gyvenimo džiaugsmas ir atkakli kova su Mirtimi, sudegė kaip praeitis. Išnyko. Liko kraštovaizdis ir senas vyras ant akmens, sunkias ūkininko ar žvejo rankas ramiai padėjęs ant kelių. Spektaklio finale visi keturi aktoriai vėl grįžta į jūrą ir tarsi susilieja su ja. Gęsta šviesos ir... Tai neįtikėtina - toli toli nuo amfiteatro esančios salos kalnuose įsižiebia ugnies ratas. Kaip kito gyvenimo rato atspindys ten - kas liks, kai nieko neliks.
Talentingai perskaityta drama
Įspūdinga, paprasta ir neįprasta. Tiesiog - talentingai perskaityta J.Fosse drama ir suvoktas Norvegijos gamtos stebuklas. Negali neįvertinti scenografo Peterio Lundquisto darbo. Šį tarp teatro specialistų garsų švedą pasikvietė O.Koršunovas, kartu su juo 2003 metais statęs Sarah Kane pjesę "Išvalytieji" Stokholmo karališkajame teatre.
O.Koršunovas visada pasižymėjo gebėjimu kone užuosti talentingus žmones, taip pat - poreikiu statant naujus spektaklius domėtis juos papildančia literatūra. Tad nieko nuostabaus, kad ruošdamasis spektakliui "Tos akys" susipažino su žinomos kultūros filosofės Ninos Witoszek studija "Norvegai. Gamtos mitologija". Tyrėja pastebi, kad garsių norvegų menininkų, tokių kaip H.Ibsenas, Edvardas Munchas ar Knutas Hamsunas kūryboje pasikartoja vienas ir tas pats motyvas, kurį ji įvardija kaip mirtis kraštovaizdyje, nes mirtis suvokiama kaip sugrįžimas į gamtos prieglobstį. O spektaklio "Tos akys" autoriai jau meno kalba pasakė ir parodė, kas tai yra mirtis gamtoje.
Oficialios spektaklio premjeros vakarą Norvegijos gamta atėmė režisieriui būtinus efektus - besileidžiančios saulės sukuriamą ypatingą apšvietimą ir nuotaiką. Tą vakarą virš Lundsneseto kabėjo žemi lietaus debesys. Gal Norvegijos gamta savo niūriu nusiteikimu dar labiau išryškino metafizinį sugrįžimo į ją aspektą? Kad ir kaip būtų, ji yra viena iš svarbiausių spektaklio bendraautorių ar net pagrindinė žvaigždė. Jos vaidyba kupina nenuspėjamų staigmenų.
Kultūrų jungtis
Būnant Stavangeryje nori nenori prisimeni, kad netrukus Europos kultūros sostinės estafetę perims Vilnius. Apsilankius Stavangerio turizmo centre, nustebino, kaip retai gausiuose leidinukuose, skirtuose šiam renginiui aptiksi informacijos anglų kalba. Susidarė įspūdis, kad kultūros sostinės programa visų pirma skirta vietos gyventojams. Jie čia svarbiausi. Prieš spektaklio "Tos akys" premjerą Hundvogo pusiasalyje pliaupiant lietui rinkosi norvegai nešini piknikui skirtais krepšiais, nes pats spektaklis "Tos akys" yra kultūrinio projekto "Pasakos kraštovaizdyje" atskira dalis. Porą valandų iki spektaklio pradžios publika keliavo parku, kuriame kadaise buvo įrengtos NATO kareivinės ir stebėjo įvairius mini performansus, kuriuose dalyvavo ir profesionalūs menininkai, ir mėgėjai, ir vaikai, tad matyti vaizdai pasižymėjo iš anksto nulemtu meniniu netolygumu, tačiau tuo pačiu - nevaržoma kiekvieno dalyvio raiškos laisve. Taip šiuo kultūriniu ir infrastruktūriniu projektu realizuota dar viena svarbi Europos sostinės Stavangeryje nuostata - aukštosios ir populiariosios kultūrų jungtis.
Panaši Europos kultūros sostinės Vilniuje rengėjų nuostata Lietuvoje kažin kodėl sulaukė gausių patyčių. Norvegai neskelbia karo ir nereikalauja vienas iš kito, kaip būdinga mums, lietuviams, priblokšti visą pasaulį ar bent jau Europą tuoj pat ir galutinai grandioziniais projektais ar neregėtos reikšmės įvykiais.
