Universitetų teatrų forumas PERPETUUM MOBILE žada sekti savo pavadinimu: amžinas judėjimas, nenutrūkstamas veiksmas, nuolatinis atsinaujinimas, eksperimentas, rizika, progresas.
„Pagrindiniai reikalavimai žiūrovui yra dėmesys ir tyla. Tai padeda užmegzti ryšį su pasiūlyta spektaklio konstrukcija. Esu sukūręs keletą spektaklių, kuriuose naudojamas stiprus fizinis veiksmas ir emocijos, todėl man svarbu atskleisti ir kitą savo individualybės pusę”,– teigia trisdešimtmetis vengrų režisierius Arpadas Schillingas.
„Valstybiniai teatrai merdi, po sceną vaikšto niekam neįdomūs karaliai, ten dirbantys aktoriai pykstasi, jie pavargę, nes metų metus vaidina tas pačias roles, niekur negastroliuoja.“ Tai ne apie mus, tai apie Baltarusiją.
Už scenos kulisų netikėtai išėjo dar viena asmenybė. Paskutinis Vytauto Grigolio režisuotas spektaklis buvo Tarptautinės teatro dienos šventė.
Pjesėje apie garsiausią XVIII amžiaus meilužį, rašytoją, filosofą, šnipą, teatralą, lošėją ir kalinį Giacomo Casanova čekų kilmės vokiečių dramaturgas Karlas Gassaueras sukūrė dialogą dviem aktoriams, vyrui ir moteriai, pasakojantiems paskutinių Kazanovos dienų, praleistų Bohemijos Dukso pilyje, versiją.
Scenos menų jaunųjų menininkų programa „Atvira erdvė“ vėl taikosi į drąsius, provokuojančius, su meninėmis-idėjinėmis klišėmis nesitaikstančius scenos menininkus, kuriems siūlo galimybę gauti techninę, finansinę ir idėjinę paramą bei pristatyti savo kūrinius plačiajai publikai.
Šiandien Laisvasis teatras yra vienintelė nepriklausoma trupė, drąsiai besipriešinanti valdžios cenzūrai ir spaudimui.
Kelios dienos prieš iškilminguosius „Auksinius scenos kryžius” kauniečiai dalina „Fortūnas” ir tradiciškai kepa jautį. Tarpais fortūnos atsuka veidą ir būsimiems „kryžiams”, tarpais – išdidžiai nusisuka.
Reportažas iš Auksinių scenos kryžių šventės. Atsiprašome skaitytojų, bet geriau negu niekad…
