Naujasis sezonas – jubiliejinis, išskirtinis – tad ir teatro planai ambicingi. Bene svarbiausia šių metų premjera – Gintaro Varno spektaklis, Augusto Strindbergo „Šmėklų sonata”.
Antrojo aukšto salė, ilgus metus buvusi architektų grupės „Jungtinės pajėgos“ buveine, pastaruoju metu buvo naudojama daugiausia architektų susiėjimams. Bet nuo šiol čia rinksis kabaretinio teatro, džiazo ir klasikos mėgėjai.
Labdaros akcijoje-koncerte „Statykime naują teatrą!“ tikimasi surinkti reikiamas lėšas konkursui ir siekiama dar kartą atkreipti visuomenės dėmesį į būtinybę realizuoti modernaus Muzikinio teatro idėją.
Kaip savo vaikui papasakoti apie orą, ugnį, vandenį ir žemę? O kaip suaugusiam – apie Kafką ir de Sadą? To šį sezoną imasi keturios „cezario grupės” premjeros.
Mes, kaip kokie Jehovos liudytojai, laukiame, kol liūtas ir avinėlis draugiškai apsikabins. Ir tuo pat metu bendrijos susirinkime nesugebame sutarti dėl prakiurusio namo stogo remonto.
Direktorius Antanas Venckus sakė, kad už šį teatro kolektyvui bei žiūrovams dovana tapusį spektaklį jis yra dėkingas pasaulinio garso žvaigždes į kūrėjų komandą subūrusiai režisierei Natašai Ogaj-Ramer.
Klounų terapija yra netradicinė pagalba sergantiems vaikams. Jos tikslas yra vaikams skirti laiko, kad jie jaustųsi tuo, kuo yra – vaikais, o ne tik dideliais ligoniais.
Kompozitorius šį kartą kūrė ne tik muziką, o ir pradėjo ne nuo jos – tai muziko debiutas tiek dramaturgijoje, tiek režisūroje, ir netgi scenografijoje. Spektaklio tema – išnykusios kuršių tautos likimas.
Mums patinka į studiją atsitempti siurrealių elementų ir naudojantis jais išbandyti savo pačių perspektyvą – kaukės yra to dalis. Kaukės tarsi leidžia pasijusti kuo nors kitu ir išreikšti kitą tavo kaip atlikėjo pusę.
