Teatro vadovas guodėsi, kad įstaigos finansinė situacija prasta, stinga lėšų naujų spektaklių pastatymams, didžiojo mecenato teatras niekaip neranda, rėmėjų trūksta…
Dabar jie duoną valgo iš kitų darbų, bet tai yra žmonės, susiję su muzika. Vadinti juos ne profesionalais, o mėgėjais aš nedrįsčiau, todėl ir reikalavau iš jų kaip iš profesionalų.
Pristatomos trupės žengia tam tikrais teatro paribiais, derindamos tradicinį draminį vyksmą su postdraminio teatro strategijomis, performansu, vizualiaisiais menais ir šiuolaikinio muzikinio teatro kalba.
Pristatydama šių metų pagrindinės programos trupes festivalio meno vadovė Birutė Letukaitė programą įvardino ne tik kaip naujausią (pristatomi spektakliai daugiausiai 2010-2011 metų), bet ir kaip dominuojamą vyrų choreografų ir vyrų šokio.
Anglija – didelė šalis. Joje daug sunkiau ko nors pasiekti. Tačiau ten vyrauja nuomonė, kad negalima smukdyti kito žmogaus ir kad net ir dėstytojų kritika turi būti pozityvi. Tai bendros kultūros dalis.
Ilgai keliavęs po komunistinės praeities pastatus ir naujosios Europos sostines „Merlinas, arba Nusiaubta šalis“ sugrįžta. Šįkart – į Nacionalinio dramos teatro didžiąją salę.
Teatrinė Menų spaustuvės erdvė pasirinkta neatsitiktinai – „AVaspo“ noriai koncertuoja netipiškose erdvėse, kurios grupės nariams tampa kūrybiniu iššūkiu ir įkvėpimu.
Savivaldybės iniciatyva „Clear Channel”, paskelbusi Lietuvos nacionalinio dramos teatro naujojo sezono reklamą su šūkiu „Aš žudysiu“, įpareigota nukabinti lauko reklamos plakatus arba pašalinti užrašą.
Sumanytas, Vakaruose efektyviai veikiantis, modelis pradeda disonuoti su dabartine realybe, ir skurdo situacija gali priversti iš Menų spaustuvės daryti dar vieną komercinį pramogų centrą.
