Rusų dramos teatras prisimena LDK tradicijas: „Trys mylinčios“ prabils trim kalbomis: lietuvių, rusų ir lenkų, „Stebuklingoji kreidelė” – lietuviškai, o rusiškai – ukrainietės Annos Jablonskajos pjesė.
Vilniečių parengtos studijos išvadose pabrėžta, kad Panevėžiui atėjo metas nusimesti tariamą teatro miesto aurą. Esą gerokai veiksmingiau būtų puoselėti šiam kraštui būdingas linininkystės bei kryždirbystės tradicijas.
Inga Kuznecova: „Man buvo įdomi krepšininkų ir teisėjų leksika, – tai, kaip jie juda, ką veikia aikštelėje, kokie yra jų įpročiai, sutartiniai ženklai, kada ir kaip jie atsiranda. Žiūrint iš šalies, krepšinis gali pasirodyti šiek tiek juokingas”
Sename šeimos name susitinka ekscentriški, skirtingo amžiaus žmonės. Visi jie kalba apie meilę, vienas kitam suteikia vilčių, kurios, deja, neišsipildo.
Spektaklyje Artūras Areima analizuoja amžiną politinės galios temą, į centrą iškeldamas absurdo valdomą politikų kartą. „Mums svarbus vis labiau į gyvenimus besiveržiantis bereikšmiškumas”,- teigia režisierius.
„Tai kardinaliai kitoks meninis produktas“, – akcentuoja režisierius, ir jo nereikėtų tapatinti su kino filmu, juo labiau – su komercinėmis „Velnio nuotakos“ versijomis.
Festivalio biudžetas siekia 50 tūkst. litų. Keturių dienų tarptautiniam festivaliui tai – minimali suma. Honorarų užsienio menininkams, deja, neišgalime padengti, todėl negalime atsivežti kai kurių trupių.
Šiuolaikinio išraiškos šokio gerbėjams Vasaros šokio mokykla siūlo rinktis tarp dviejų dėstytojų – ispano Iñaki Azpillagos ir šveicaro Jérôme‘o Meyerio: šokis kaip išraiškos menas ir laisvai tekančio judesio integracija.
Kai kurie spektakliai komerciškai yra labai patogūs teatrui. Bet ne visą laiką ta komercija turi eiti į pirmą planą. „Lėlės” teatras bėga nuo „Makdonaldo”, kurio dabar labai daug.
