Bulgakovas neva rašė satyrą, bet iš tiesų tai – gryna dokumentika. 1925-aisiais sukurtoje pjesėje tvyro laikinumo nuojauta – niekas čia nežino, kada išgirs beldimą į duris, o su juo ir nuosprendį.

Tris vakarus truksiančioje vaizdo įrašų peržiūroje bus pristatyti penki spektakliai, palikę ryškų pėdsaką formuojant nepriklausomo OKT teatro veidą. Konkrečius spektaklius bei visą teatro istoriją pristatys pats režisierius.

Spektaklyje „Juokas tamsoje“ pasakojama Berlyne vykstanti tragiška meilės istorija: vyras dėl jaunos meilužės palieka šeimą, vėliau netenka regėjimo, o mylimoji jį išduoda su geriausiu draugu.

„Taip, manyje yra įtūžio, ir tai natūralu. Tai įtūžis ne prieš gyvenimo neteisybę – gyvenimas, be jokios abejonės, niekada nebūna sąžiningas, – bet įtūžis prieš nelygybę ir galingųjų aroganciją“.

Supratau, kad būtent apie tai noriu ką nors sukurti. Galiausiai išėjo labai fiziškas, muzikalus, vizionieriškas, šokio ribas peržengiantis kūrinys.

Bachas „Kavos kantatą“ sukūrė Leipcigo Zimmermanno kavos namų užsakymu. Šie kavos namai buvo ne tik miestelėnų susibūrimo vieta, bet ir universiteto ansamblio „Collegium Musicum“ buveinė.

Kupini įtampos bei įtarumo santykiai privalo būti sunaikinti, nes juose nebelieka žmogiškumo. Tačiau dėl bendros praeities draugai jaučiasi įpareigoti tęsti tai, ko tarp jų jau seniai nebėra.

Žiuri pirmininkė Vitalija Truskauskaitė neslėpė: ir žiuri, ir žiūrovams apsispręsti nebuvo lengva. „Teatrologai rinkosi tarp dviejų festivalio spektaklių – „Žuvėdros” ir „Jobo knygos”.

Vakaro intriga – Klaipėdos ir Vilniaus miestų šokėjai susijungs tiesioginės transliacijos būdu ir galės stebėti vieni kitus videoekrane.