Sahlinsas įkūrė Čikagos tarptautinį teatro festivalį, kurio programoje per kelerius metus buvo parodyti keturi Eimunto Nekrošiaus spektakliai – „Dėdė Vania”, „Pirosmani, Pirosmani…”, „Ilga kaip šimtmečiai diena” ir „Kvadratas”.
Pasak abiejų operų režisieriaus Nerijaus Petroko, šiuos spektaklius vienija farso žanras, siužetuose – jaunos poros už savo romantišką meilę grumiasi nelygioje kovoje su materialia miesčioniška aplinka
„Choreografas Jurijus Smoryginas „Auros“ vadovei Birutei Letukaitei yra pasakęs: „Nieko iš jo nebus. Vyk tu jį lauk.“ „Smoryginas išsakė savo nuomonę. Tai normalu.“
Premijos tikslas – įvertinti ir skatinti teatro meno kūrėjų iniciatyvas ir meninę saviraišką, scenos meno kūrinių pagal klasikinę ir šiuolaikinę lietuvių literatūrą sukūrimą.
Prezidentas Smetona palieka Kauną, o jo amžinas oponentas, buvęs bendražygis ir nesutaikomas priešas Voldemaras, grįžta skubiai iš Berlyno į tėvynę. Scenoje vaizduojamas šių dviejų asmenybių susitikimas, kuris istoriškai neįvyko.
Vasario 21 d. sulauksime, pasak Kėvišo, vienos prasmingiausių premjerų – LNOBT užsakymu kompozitorės Onutės Narbutaitės sukurtos operos „Kornetas“ pagal Rainerio Marios Rilke’s poemą ir kitus šaltinius.
Malonūs du aspektai. Pirma – vadinasi, nesame tokie kritiški ir varžomės dėl favoritų, o ne dėl to, kas mums nepatiko. Antra – smagu, kad šis virtualus vardas taip pat yra svarbus.
„Sezono varžtas“ – gal tai ne taip ir blogai? Juk galima guostis, kad daugelis kitų spektaklių apskritai nebuvo pastebėti, ir lieka retorinis klausimas, ar tai – geriau? Nebent ramiau.
Pasirinkta suvažiavimo tema „Nacionalinė meninė tapatybė šokyje“ kviečia diskutuoti, kaip globalaus pasaulio kontekste išsaugoti raiškos unikalumą ir tuo pat metu išlikti suprantamais vieni kitiems?
