Marius Repšys: „Aš tai Nekrošių iš pusės žodžio suprantu. Man buvo labai lengva su juo dirbti, tik truputėlį per ilgai. Su Koršunovu per du mėnesius tris premjeras išleidom“.
Tai kultinė filantropės baronienės Batshevos de Rothschild ir legendinės amerikiečių šokėjos bei choreografės Marthos Graham Izraelyje įkurta trupė. Joje dirbę šokėjai ir choreografai tampa savotiškais pateptaisiais – jiems vėliau atsidaro bet kurios trupės durys.
Nė karto savo 56 metų gyvenime nevedęs Ludwigas van Beethovenas vienintele sukurta opera pareiškia labai aiškiai: santuoka (= geros žmonos pasirinkimas) laiduoja ne tik laimę, bet ir laisvę, išsigelbėjimą!
Festivalis sumuoja ir pirmuosius įspūdžius, ir būsimus rezultatus: gražūs sugrįžimai ir numatomos gausios gastrolės po užsienio festivalius verčia ploti.
Pasak Koršunovo, „pagrindiniai vilniškio „Fidelijaus“ dalykai nesikeis, bet kai kurie elementai bus priartinti prie Lietuvos konteksto. Manau, šis variantas bus kiek aštresnis už Bergeno“.
Ypatingą dėmesį flamandams skiriantis „Naujasis Baltijos šokis“ siūlo ne vien susipažinti su kūrėjų darbais ir susitikti su jais pačiais, bet ir pažvelgti į flamandų kultūros ir šokio politiką, jos įdomiausius pavyzdžius.
Šių metų esminis festivalio akcentas – lėlės judėjimo paslaptis. Festivalio spektakliai labai skirtingi, todėl bus galimybė susitikti, pasidalinti savo mintimis, atradimais.
Naujajame apie 16.000 m² ploto studijų miestelyje ketinama sutalpinti 4 sales koncertams, teatrui, kinui, pastatyti Teatro ir kino bei Muzikos fakultetus, meno ir mokslinių tyrimų kompleksą.
Esame linkę skųstis šiuolaikinės dramaturgijos vertimų trūkumu. Norint eiti koja kojon su pasaulinėmis tendencijomis, reikėtų didelio finansinio ir kitokio indėlio. Tačiau tam tikrus žingsnius mes galime žengti patys.
