Naujoji šio žemyno karta atsisako iškreipiančio tikrąjį vaizdą „afrikietiškumo“ korseto, į kurį jie yra bandomi įsprausti. Germaine Acogny, Kettly Noel, Taofiqas Izeddiou jau žinomi visame šokio pasaulyje.
Ne pirmąkart „No Theatre“ deklaruoja siekį „išjungti teatrą“, jo konvencijas, vengti teatrališkos vaidybos. „Aktorių dėmesys šiame spektaklyje nesiekia žiūrovų.Aktoriams nereikia „paduoti“ iki salės paskutinės eilės”.
Panašu, jog šis menų centras išlaiko įvairialypės meno erdvės įvaizdį ir pažada žiūrovui platų renginių spektrą: šalia keleto tradicinių spektaklių – nemažai šokio ir teatro debiutų, du ilgametražiai filmai ir idėjų pristatymo forumas.
Euripido sukurta istorija režisierių domino ne dėl karo ar socialinių paralelių. Palikdamas karą tik kaip scenoje vykstančios istorijos foną, K.Bogomolovas susitelkė į tėvų ir vaikų santykius.
Parodoje „Iliuzionistai”pristatomi paskutiniųjų dviejų dešimtmečių spektaklių nuotraukos, scenografijos detalės ir objektai, supinti į pasakojimą, kurio centre – klausimas, kas ir kaip kuria scenovaizdį.
Kiekvieną vakarą žiūrovus kvies visų didžiausių čia kadaise dirbusių teatrų spektakliai, tarp kurių – ir Lietuvos nacionalinio operos ir baleto, Lietuvos nacionalinio dramos bei Vilniaus jaunimo teatro.
Režisierė Yana Ross: „Mes vis dar gyvename laikotarpyje, kai apie tuos skaudžius įvykius mums gali papasakoti seneliai, draugai. Po 5–10 metų gyvų liudininkų nebeliks – baigsis epocha ir prasidės istorija“
Prasidėjo Naujojo cirko savaitgalis su profesionalais iš viso pasaulio, studentais iš prestižinių cirko akademijų Olandijoje ir Belgijoje ir viena geriausių cirko trupių iš Jungtinės Karalystės „Gandini Juggling“.
„Vyšnių sodas“, Baltijos dramos festivalis ir žydinčios vyšnios Sugiharos garbei – tokia Nacionalinio Kauno dramos teatro perspektyva šiam sezonui.
