Pernai Georgijaus Surkovo spektaklis buvo įvertintas aukščiausiu Latvijos teatro apdovanojimu, o pats režisierius nominuotas kategorijoje „Metų jaunasis menininkas“.

Parašyta 2000 metais „norway. today“ iškart tapo sezono hitu vokiečiakalbiame teatre ir pastatyta daugelyje teatrų, o autorius žurnalo „Theater heute“ buvo apdovanotas kaip geriausias kylantis dramaturgas.

Koks ryšys moterį sieja su vyru, vaikais, tėvu ar motina – ir kas lieka „tikrajam aš“? Kokias socialines roles, atsakomybes moteris turi prisiimti? Kokius stereotipus turi sulaužyti?

Festivalio programoje – tradicinėmis tapusios aktorinės, scenografinės, judesio, scenos kalbos dirbtuvės, ekskursijos po teatro erdves ir daug naujų užsiėmimų.

Regina siejasi su teatro etika, ji – tikra teatro etikos skleidėja ir saugotoja, o į teatro etiką įeina vienas iš pagrindinių postulatų – padorumas.

Norėtųsi išgirsti jaunųjų poziciją: aš esu jauna/jaunas, aš (n)esu Charlie, aš esu nepakantus nepakantiems, man (ne)rūpi politika, vartojimas, dvasingumas, ID, aš esu karta, aš pats esu menas ir t.t.

Pirmoji pažintis su kūriniu Baliui Latėnui nepadarė įspūdžio. „Lyg skaitytum vodevilį – išlenda štampai, pakvimpa prastu teatru. O po metų „nuvalius“ išorinį sluoksnį, pjesėje išryškėja visai įdomūs dalykai“.

Didžiojoje salėje tilps 410 žiūrovų. Tie, kurie sėdės parteryje, patirs visiškai naujų įspūdžių, nes 11 eilių spektaklio metu kilnosis, judės, o pati scena, sudaryta net iš 15 segmentų, galės suktis ratu.

Giedrius Savickas: „Liūdna išeiti, bet tai reikia padaryti, nes jau plaukai pražilo, barzda užaugo ir greĩčiai nebe tie“. Pirmieji romeo ir džuljetos subrendo, ateina aistrose blaškytis jauni.