Nacionaliniame Kauno dramos teatre vyksta Baltijos šalių teatrų festivalis, skirtas pristatyti šiuolaikinę Lietuvos teatro panoramą, pasidalinti Estijos, Latvijos bei Lietuvos teatro teoretikų bei praktikų įžvalgomis.
Pokalbis – pasiilgtas ir svarbus šiandienos žiūrovui, kuris į teatrą eina ne tik pasižiūrėti scenoje sukurto pasaulio, bet ir pasikalbėti su aktoriais.
Anykščiuose vykstantis profesionalių teatrų nacionalinės dramaturgijos festivalis turi ir tam tikrą misiją – skatinti profesionalius teatrus statyti spektaklius pagal lietuvių autorių kūrinius, puoselėti nacionalinę dramaturgiją.
CINARS bienalė – viena svarbiausių tarptautinių mugių ir tinklų kūrimo renginių pasaulyje. Tai puiki galimybė prisistatyti Lietuvos šokį Šiaurės Amerikos rinkai, susipažinti su naujausia ir stipriausia šokio kūryba bei tartis dėl galimybių pristatyti ją ir Lietuvoje.
Jonas Tertelis: šiandien neretai pasakos iliustruojamos labai saugiai. Baimė augančias kartas „sužaloti“ žiauria ir mistiška lietuvių liaudies pasaulėjauta pavertė pasakas – o su jomis ir mūsų kultūrines ištakas – infantiliomis.
Norėjosi atrasti autentiškesnį, artimesnį priėjimą prie žiūrovo, išvengiant interaktyvumo triukų.
Šis Baltijos šalių teatrų festivalis nukreiptas į Kauno miesto žmogų, kuriam teatras yra svarbus sąmoningumo ir dvasinės saviugdos instrumentas.
Lietuviškos vestuvių tradicijos virsta tam tikru absurdu. Tai ir juokinga, ir liūdna. Oskaro Koršunovo spektaklyje neįkyriai, bet itin tiksliai parodomas dabartinės Lietuvos sociumas.
Saša, jau kuris laikas anapilin iškeliavęs karininkas, yra visiškai įsitikinęs, kad mirtis – anaiptol nepakankamas pasiteisinimas tam, kuris prisiekė ginti savo tėvynę.
