Kaune buvo mano pakilimas su pagrindiniais vaidmenimis, su dideliais spektakliais, su reikšmingais ir svarbiais darbais.

Siekiame, kad „Vasaros šokio mokykla“ būtų susitikimo vieta, šokio žmones jungianti erdvė.

Rengdami festivalį pastebėjome ne tik Lietuvos teatralų susidomėjimą užsienio kolegų darbais, bet ir pastarųjų norą sužinoti koks lėlių teatras kuriamas čia.

1941-ųjų kovo 15 dieną pastate Respublikos gatvėje oficialiai atidarytas Panevėžio dramos teatras. Tądien čia įvyko pirmoji premjera – Juozo Miltinio režisuotas spektaklis „Sidabrinis slėnis“.

Šokėjai ir choreografai Laurynas Žakevičius ir Airida Gudaitė ne tik šoks, bet ir ves meistriškumo pamokas, dalyvaus diskusijoje apie šiuolaikinio šokio šiandieną.

Lietuvių pasirodymai – neįkainojama galimybė stiprinti Lietuvos ir Meksikos šokio bendruomenių ryšius bei atverti dar daugiau durų į Pietų Amerikos šiuolaikinio šokio pasaulį.

Teatras yra ne pastatas, o jame kuriantys žmonės. Klaipėdos lėlininkai ir toliau aktyviai skleis lėlių teatro idėjas Klaipėdos mieste, Lietuvoje, užsienyje.

Didelė jos gyvenimo dalis – teatrologų rengimas. Beveik visi dabar rašantys apie teatrą pažino Irenos Aleksaitės pedagogiką, jos talentą perteikti teatro istoriją.

Sofą savo naujam darbui pasirinkau labai intuityviai, nes pajutau, kad aš ir sofa turim kažką bendro.