Praėjusiais metais lietuviai „kultūrinosi“ daugiau

2008-05-22 DELFI.lt, 2008 02 22

aA

Applause.gif

Visais laikais kultūra buvo elito pramogos ir prestižo dalykas

Lietuvoje ir toliau didėja kino teatrų, muziejų ir teatrų lankomumas. 2007 m. 100 šalies gyventojų teko 99 kino, 93 muziejų, 30 teatro lankytojų ir 22 bibliotekų skaitytojai, praneša Statistikos departamentas. 2007 m. šalies kino teatruose apsilankė 3,3 mln. žiūrovų – 0,8 mln., arba beveik ketvirtadaliu, daugiau nei 2006 m. Per metus vienas gyventojas kine apsilankė vidutiniškai 1 kartą (2006 m. – 0,7 karto).

Šalyje veikė 44 kino teatrai, kuriuose buvo 78 kino salės, iš viso buvo 21 tūkst. vietų. Vienoje salėje vidutiniškai buvo parodyta tūkstantis kino filmų seansų. Kaime 6 salėse vietų skaičius nesiekia 1000 (1000 kaimo gyventojų teko 0,8 vietos). 2007 m. kine apsilankė 2,7 tūkst. kaimo gyventojų.

Kino filmų platintojai šalies kino teatrams pateikė 141 naują kino filmą, iš kurių 97 (69 proc.) sukurta JAV. Šios šalies kino filmus žiūrėjo 80 procentų žiūrovų. Šalies kino teatrų pajamos už parduotus bilietus per metus išaugo 31 procentu – nuo 24,7 iki 36,0 mln.

Muziejai. Muziejų lankytojų per metus padaugėjo nuo 2,9 iki 3,1 mln. Kaip ir kasmet, daugiausia lankytojų sulaukė Lietuvos jūrų muziejus – 567 tūkst. (2006 m. – 460 tūkst.), Trakų istorinis muziejus – 355 tūkst. (2006 m. – 314 tūkst.), Lietuvos nacionalinis muziejus – 274 tūkst. (2006 m. – 247 tūkst.), Grūto parkas – 131 tūkst. (2006 m. – 124 tūkst.).

Teatrai. Teatrai, kurių šalyje yra 34, parodė 4,4 tūkst. spektaklių, t. y. vienas teatras vidutiniškai parodė 130 spektaklių. Žiūrovų skaičius per metus padidėjo 40 tūkst. ir viršijo vieną milijoną (2006 m. – 970 tūkst., 2007 m. – 1010 tūkst.). Nevalstybiniuose teatruose žiūrovų skaičius išaugo 42 tūkst., arba 17 procentų. Pernai juose lankėsi 295 tūkst., arba kas ketvirtas teatro žiūrovas.

Daugiausia spektaklių parodė Vilniaus ir Kauno lėlių teatrai – daugiau kaip po 300, didžiausio žiūrovų skaičiaus sulaukė Lietuvos operos ir baleto teatras (143 tūkst.). Spektaklių metu labiausia užimtos buvo Lietuvos operos ir baleto (vidutiniškai 98,2 proc. vietų), Kauno muzikinio (86,0 proc.), Vilniaus mažojo (81,0 proc.) teatrų salės.

Koncertinės organizacijos. 2007 m. 6 valstybinės koncertinės organizacijos surengė 815 koncertų, arba 85 koncertais (9 proc.) mažiau nei 2006 m. Tačiau klausytojų skaičius per metus išaugo nuo 124 iki 146 tūkst., arba 15 procentų. Pusė visų koncertų vyko Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, juose apsilankė trečdalis visų klausytojų.

Bibliotekos. 2007 m. Lietuvoje bibliotekose buvo 752 tūkst. registruotų skaitytojų, arba kas penktas šalies gyventojas. Skaitytojų skaičius, palyginti su 2006 m., sumažėjo 9 tūkst. Viena biblioteka vidutiniškai aptarnauja 500 skaitytojų, per metus vienas skaitytojas apsilanko bibliotekoje vidutiniškai 14 kartų. 2007 m. bibliotekų fonduose buvo sukaupta 28,7 mln. egzempliorių dokumentų. Daugiau nei pusė savivaldybių viešųjų bibliotekų turėjo kompiuterizuotas darbo vietas, iš jų 40 procentų – su interneto prieiga.

Kultūros centrai. 2007 m. šalyje buvo 853 kultūros centrai, iš jų 777 kaime. Meno mėgėjų kolektyvų skaičius per metus padidėjo nuo 5,1 iki 5,2 tūkst., dalyvių meno mėgėjų kolektyvuose skaičius išaugo nuo 61 iki 63 tūkst.

Spauda. 2007 m. buvo išleistos 4567 pavadinimų knygos, jų tiražas sumažėjo 2 procentais. Taip pat išleisti 474 žurnalai ir 328 laikraščiai. Laikraščių metinis tiražas, palyginti su 2006 m., padidėjo 4, žurnalų – 5 procentais.

Statistikos departamento atlikto gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis, 2007 m. kultūros srityje dirbo 37,0 tūkst., arba 2,4 procento dirbančių šalies gyventojų (2005 m. – 35,5 tūkst.).

DELFI

Komentarai
  • Iš mūsų vaidybų (XVIII)

    „Kaligulą“ pamačiau tik kaip svetimą arba pasiskolintą kaukę, kuria bandoma paslėpti savo veidą. Atrodo, kad Brazys naudoja jau užrašytos kalbos žodžius, tačiau pats ta kalba nenori nieko pasakyti.

  • Numirti – nenumirštant

    Tarsi lipdydamas, tapydamas ar droždamas drauge su aktoriumi vaidmenį, Tuminas, man regis, dar ir kaip psichoanalitikas stengėsi perprasti paties aktoriaus charakterį, jo meninę prigimtį.

  • Pašlovinimai „Meno rakto“ ir „Teksto rakto“ laureatėms

    Scenos meno kritikų asociacija apdovanojo laureates: „Teksto raktas“ įteiktas teatrologei Rasai Vasinauskaitei, o „Meno raktas“ – prodiuserei Rusnei Kregždaitei. Publikuojame laudacijas.

  • Odė scenai: „Auksiniai scenos kryžiai“

    Laikui bėgant komisija turės būti kuo įvairesnė, nes toks yra ir šiuolaikinis teatras. Šiemet ekspertų darbo rezultatai susifokusavo į labai tradicinį teatro modelį ir jo suvokimą.

  • Menas yra taika

    Šiemet Tarptautinės teatro dienos žinią siunčia norvegų rašytojas, dramaturgas Jonas Fosse: „Karas ir menas yra tokios pat priešingybės, kaip karas ir taika. Menas yra taika“.

  • [i]Locus vulgaris[/i]

    Scenos menai viešosiose erdvėse gali ne tik burti miestiečių bendruomenes, bet ir dalyvauti miesto istorijos pasakojimo ir viešųjų erdvių simbolinių reikšmių steigime ar transformavime.

  • Iš mūsų vaidybų (XVII)

    Kaip statyti psichologines Zellerio pjeses, kai neveikia (nes neįtikina) nei aktoriaus ir personažo atstumas, nei atstumo nebuvimas? Ką vaidinti aktoriui, kai jo kuriamas personažas yra ligos paūmėjimas?

  • Režisierius ir laiko derva

    „Mamutų medžioklė“ – tai nėra filmas apie Jono Jurašo biografiją. Bet per kelis jo gyvenimo epizodus papasakota apie epochą ir jos nuodus, galbūt tebeveikiančius.