Politikų kerštas per meną

Rūta Oginskaitė 2008-02-11 Mūzų malūnas, 2008 02 11

aA

Šv. Kristoforo orkestro archyvo nuotrauka

„Ar jūs norite mus paversti prastu saviveikliniu orkestrėliu?“ – ši Donato Katkaus frazė skraido po internetą, spaudą ir iš lūpų į lūpas. Desperatiškas Šv.Kristoforo orkestro vadovo klausimas buvo skirtas Vilniaus savivaldybės Kultūros, švietimo, sporto ir jaunimo reikalų komitetui, dalijusiam lėšas šių metų veiklai.

Biudžetas kol kas nepatvirtintas – svarstymas įvyks šią savaitę, bet miesto kultūros galvų požiūris į profesionalųjį meną jau aiškėja. Ne vienerius metus puoselėtoms miesto menų organizacijoms iš pradžių buvo numatytos gerokai mažesnės sumos nei pernai.

Juk miesto valdžia rūpinosi ir didžiavosi ne tik Šv. Kristoforo orkestru, bet ir choru „Jauna muzika“, septynis festivalius vienijančiais „Vilniaus festivaliais“, „Menų spaustuve“, Senamiesčio teatru, Užupio meno inkubatoriumi, Mokytojų namais ir Šv. Kotrynos bažnyčia, Jono Meko vizualiųjų menų centru.

Biudžetas dar tik svarstomas, buvo du posėdžiai, kurių rezultatus akylai seka suinteresuotos kultūros organizacijos. Be abejo, ir žurnalistai. Juk tai – kaip detektyvas.

Pernai minėtoms meno institucijoms buvo skirti penki milijonai litų, šiemet pirmajame savivaldybės komiteto posėdyje pasiūlyta skirti kur kas mažiau – pusantro milijono litų.

Tai grėsė dideliu skandalu. Antrajame posėdyje opozicijai pavyko pristabdyti profesionaliosios kultūros žlugdymą – grąžintas pernykštis finansavimo lygis. Juk viskas brangsta.

„Tai sunaikins mūsų orkestrą“, – priėjo prie išvados D.Katkus. Ir ne vien orkestrą, pridurkime. Kodėl? Todėl, kad profesionalas – muzikantas ar vadybininkas, negalintis pragyventi iš meno, turės ieškotis kito darbo, o kurti tik laisvu nuo to darbo metu. Kitaip tariant, jie pasmerkti tapti mėgėjais.

Neraudokime, biudžetas dar nepatvirtintas. Detektyvas tęsiasi. Milijonas litų numatyta miestui puošti skulptūromis, o 400 tūkstančių litų – išdalyti mėgėjų meno kolektyvams.

Lėšų kultūrai svarstančio komiteto pirmininkas Vidmantas Martikonis – ne tik politikas, bet ir verslininkas, „Vilnojos“ akmens skulptūrų parko įkūrėjas.

Kodėl staiga prireikė puošti miestą būtent skulptūromis, o ne festivaliais arba teatrais? Ar dėl to, kad komiteto pirmininkui būtent toji viena meno šaka artimesnė?

Dar įdomiau, kaip dviem šimtams mėgėjų meno kolektyvų bus padalyta 400 tūkstančių litų. Po du tūkstančius? Ką už tiek galima nuveikti? Nusipirkti rinkėjų? Pigi sostinės politika.

Politikai ateina ir nueina. Atėję persvarsto ankstesniųjų sprendimus. Naujausios kultūros finansavimo nuostatos labiau panašios į kerštą politikos pirmtakams, o ne į rūpinimąsi menu.

Komentarai
  • Etiketas, žudantis meną

    Kai žiūrovas bando stebėti spektaklį ir jau mirinėja iš nuobodulio, vis tiek jam lieka paskutinis šansas – ploti atsistojus. Nes negali būti, kad laikas buvo investuotas veltui, kaip ir pinigai.

  • „Helium ’24“: pasiklydę eskize

    Kuo šiandien gyvas cirkas? Į šį klausimą po šiuolaikinio cirko festivalio „Helium ’24“, vykusio rugsėjo 9–18 d. sostinės „Menų spaustuvėje“, pabandė atsakyti scenos menų kritikės.

  • Iš mūsų vaidybų (XXI)

    Krystiano Lupos spektaklių aktoriai saugo savo personažų paslaptis, kaip gyvenime tai daro žmonės, ir atsiveria tik ypatingomis akimirkomis. Todėl veikėjai yra tokie tikri, kaip ir aktoriai.

  • Įkalinančios patirtys ir gyvūnų pasakojimai (2)

    Latvijos scenos meno kritikių Ievos Rodiņos, Vēsmos Lēvaldės, Ērikos Zirnės ir Laumos Mellēnos-Bartkevičos žvilgsnis į Klaipėdos teatro festivalio „TheATRIUM 2024“ Lietuvos teatro vitriną.

  • Ofelija baseine (1)

    Latvijos scenos meno kritikių Ievos Rodiņos, Vēsmos Lēvaldės, Ērikos Zirnės ir Laumos Mellēnos-Bartkevičos žvilgsnis į Klaipėdos teatro festivalio „TheATRIUM 2024“ lietuviškąją vitriną: „Requiem“.

  • Lietuva – Latvija: operos sezonai

    Kai premjeroms pasirenkami vis tie patys nauji-seni kūriniai, jie toliau niveliuoja operos teatrų veidus, tad pridėtinės vertės jų repertuarams gali suteikti nebent autentiška, konceptuali spektaklių režisūra.

  • Kaip nepaklysti šiuolaikinio cirko konceptuose?

    Alexanderiui Vantournhoutui pavyksta išlaikyti balansą tarp konceptualumo bei intriguojančio techninio atlikimo, o Marie-Andrée Robitaille dėl asmeninės pažangos rizikuoja būti nesuprasta.

  • Avys Obelynėje, švelnumas Chemijos rūmuose

    Manau, kad kiti miestai pavydi Kaunui. Nes Kaunas turi daug vietų, kur gali rodytis teatras. Bet vietų turi visi, o festivalį „ConTempo“, kuris moka tas vietas iškasti iš po žemių, – ne visi.