Portugalijoje vykusiame festivalyje Arnis Aleinikovas pristatė savo kūrybą: virtualiai erdvei skirtą performatyvų spektaklį ir elektroninę muziką.

K. Warlikowskio „Hamletas“ pasižymi stipria vaizdinių dramaturgija, reflektuojančia ne šiandienos socialinę erdvę, bet praeitį. Aštrus operos atlikimas leidžia atsiskleisti stiprioms žmogiškosioms aistroms.

Birželio 7-11 dienomis, Helsinkyje vyksiančiame festivalyje „Baltic Take Over“ bus rodomi Lietuvos, Latvijos ir Estijos šokio kūrėjų darbai.

MMLAB Pakistane rodė spektaklį „Šokis skalbimo mašinai ir mamai“, konsultavo vietos menininkus statant pakistanietišką „Šokio objektui ir vaikui“ versiją, užmezgė ryšius.

Vilniaus tarptautinio teatro festivalio „Sirenos“ ir audioteatro „Bilietų nėra“ sukurtas audioturas „Rezonansas“ įtrauktas į dviejų tarptautinių radijo teatro festivalių programas.

Žiuri vertins ir Lietuvos paviljoną: scenografių Sigitos Šimkūnaitės, Julijos Skuratovos, Neringos Keršulytės, Birutės Ukrinaitės, Barboros Šulniūtės ir Lauros Luišaitytės kūrybą.

Ką daugybę metų girdėjome kalbant vokiečių politikus, tą pamatome „Ivanovo“ visuomenėje. Apie spektaklį rašę vokiečių kritikai tokios savo tautos refleksijos nesureikšmino.

Berlyno „Ivanovas“ yra bene santūriausias Yanos Ross spektaklis: kančia jame yra labiausiai suvaldyta, jame mažiausia atvirų sceninių skausmo vaizdinių.

„The Guardian“ apžvalgininkas Steve’as Dowas pavadino „Saulę ir jūrą“ komentaru apie privilegijas ir ode šiuolaikiniam išsekimo darbe persmelktam gyvenimui.