Lietuvos desantas Maskvoje

Eimunto Nekrošiaus „Otelas”

Ne, tai ne įžymioji Lietuvos meno dekada, vykusi chruščioviniais 1954-aisiais, o itin  diplomatinis ėjimas: Sankt Peterburgo festivalis „Baltijos namai“ (Baltijskij Dom) gruodžio 2-7 dienomis prisistato Maskvoje. Su lietuvių teatru.

Sankt Peterburgo teatras Baltijskij Dom 1991 m. įkūrė ir to paties vardo festivalį,– tuo metu, kaip ryšiai tarp buvusių sovietinių respublikų trūkinėjo, peterburgiečiai panoro juos išsaugoti. Ir per 9 festivalius čia buvo parodyta per 100 spektaklių iš 16 šalių, daugiausia – iš Baltijos jūrą supančių. Bet Baltijos šalių teatrinės kultūros ėmė ilgėtis Maskva, ir nuo 2003 metų festivalis pristato savo parenkamas trupes Maskvoje. Pirmasis festivalis, kuriame buvo parodyti latvių, estų ir lietuvių spektakliai, „tapo vienu didžiausių ir įspūdingiausių teatrinių Maskvos įvykių“ – rašo tinklapis moscowout.ru. 

Šįmet Baltijskij Dom pristato tik lietuvių teatro panoramą – festivalį „Lietuvių akcentas“ (ar „kirtis“?). „Pagrindiniu forumo herojumi taps lietuvių teatras, šiandien užimantis lyderiaujančią poziciją Europos teatriniame žemėlapyje“,- rašoma festivalio anonse.

Pačią plačiausią panoramą galima bus pamatyti fotografo Dmitrijaus Matvejevo parodoje – jis  žada parodyti 43 darbus, „jei bus vietos kur kabinti. Bet noriu surengti parodą, kuri būtų eklektiška ir nenuobodi.“

Anželikos Cholinos „Tango in Fa” repeticija. Iš Dmitrijaus Matvejevo parodos Maskvoje

Festivalyje bus parodytas „Meno forto“ spektaklis „Giesmių giesmė“ (rež. Eimuntas Nekrošius), Cezario Graužinio režisuota „Arabiška naktis“ bei „Pasikėsinimai“ ir Oskaro Koršunovo „Oidipas karalius“. Beje, pastarajame spektaklyje tęsiama diplomatinė festivalio ir tautų nostalgijos linija – Korinto pasiuntinio vaidmeniu debiutuos Lietuvos ambasados kultūros atašė Rusijoje Juozas Budraitis (kaip juokavo aktoriaus sūnus, OKT teatro direktorius Martynas Budraitis, taip buvo sutaupytos kelionės išlaidos vienam žmogui). Tai ir pirmas teatro ir kino aktoriaus darbas su režisieriumi Oskaru Koršunovu. Paskutinis Juozo Budraičio vaidmuo teatre buvo Solionas Eimunto Nekrošiaus spektaklyje „Trys seserys“. O pastaruoju metu aktorių, spalį atšventusį 65 metų jubiliejų, dažniausiai galima buvo matyti Rusijos kino filmuose bei serialuose. 

„Šių režisierių kūrybos dėka lietuvių teatras išsikovojo vieną pagrindinių Europos teatro pozicijų, parodė kūrybinių atradimų reikšmę ir aukštą lietuvių režisūros lygį,  galintį rimtai konkuruoti su pripažintais teatrinės Europos lyderiais“,– rašoma festivalio anonse. Tai  – reklama ar stipriai vėluojant informacija? Na, bet nuo to mums tik geriau. Jei Vakarai į mus pradeda  skersuoti, Maskva mums visada priims. Lauksime recenzijų.

Menų faktūros inf.