„Hamletai“: kas aš esu, ir jei esu – kiek mūsų?

2008-10-03 Menų faktūra
Nuotraukos autorius – Alana Proosa

aA

Tokį klausimą vietoj chrestomatinio šekspyriškojo „Būti ar nebūti?“ kelia sau ir žiūrovams estų teatro Von Krahl iš Talino monospektaklis „Hamletai“. Kaip nurodo pavadinimas, Hamletų scenoje bus daug. Nors aktorius – tik vienas. Jaunosios estų aktorių kartos pažiba Juhan Ulfsak vaidins keletą Hamletų, bendraujančių tarpusavyje šiuolaikinių technologijų – video ir kompiuterinės technikos – pagalba.

Estų režisieriaus Peterio Jalako įsteigtame Von Krahl teatre, skirtame šiuolaikinio šokio ir teatro spektakliams, „Hamletus“ režisuoja garsusis Saša Pepeliajevas - nepriklausomas choreografas ir režisierius iš Maskvos. Dar 1987 metais jis įkūrė vieną pirmųjų Rusijoje nepriklausomų teatro studijų, 1994 – Maskvos „Kinetinį teatrą“, kurio tikslas – kurti šiuolaikinį šokį posovietinėj Rusijoje.  

Šiandien Pepeliajevas režisuoja spektaklius ir kuria choreografiją įvairiuose Europos teatruose, jo sukurti spektakliai nuolat apdovanojami Rusijos ir tarptautiniuose festivaliuose, gastroliuoja po pasaulį. Kaip ir pats Pepeliavejas, – jau beveik dešimt metų Europos šalių šokio ir dramos mokyklos, centrai ir festivaliai nepasidalija juo kaip režisierium, dėstytoju ir kūrybinių dirbtuvių vadovu. Sašos Pepeliajevo spektakliai nešabloniškai ir netikėtai interpretuoja klasikinius siužetus („Gulbių ežero“, „Idioto“, „Otelo“, „Vyšnių sodo“), jiems būdingas keistas, kartais beprotiškas humoras ir vizualus grožis.

Anot režisieriaus, „iš esmės yra du būdai imtis „Hamleto“ temos: vienas – dar kartą papasakoti genialią egzistencinę keršto istoriją, o kitas – ieškoti šio keturių šimtų metų senumo šedevro sąsajų su šiandienos realijomis. Antrasis būdas paprastai vadinamas postmoderniu. Mūsų „Hamletams“ artimiausias šis antrasis kelias. Spektaklio dėmesys sutelktas į pagrindinio veikėjo „realybių“ įvairovę.“

Von Krahl teatro „Hamletai“ atskleidžia modernaus žmogaus situaciją, kai jis tampa savo paties susikurtų gyvenimo ir elgesio modelių belaisviu. Shakespeare‘o teksto panaudota nedaug, tačiau žymusis Hamleto monologas kartojamas ir pristatomas daugeliu įvairių būdų. Papildomą spektaklio reikšmių sluoksnį kuria spektaklyje naudojamos filmo „Tilis Ulenšpygelis“ ištraukos – šioje 1976 m. kino juostoje vaidino garsus estų aktorius Lembitas Ulfsakas, jaunojo Juhano Ulfsako tėvas. Kartais tėvų šmėklos ateina ir tokiais pavidalais.

Spalio 3, 4 d., 19 val. Menų spaustuvės (Šiltadaržio 6) Juodojoje salėje. Spalio 3 dieną po spektaklio (21 val.) – susitikimas su spektaklio kūrėjais festivalio klube Menų spaustuvės Kišeninėje salėje. Moderuoja Audronis Liuga.

Sirenos´08
  • Sirenų giesmių atviliotieji

    Teatre daugiau išlošia tas, kuris lyg musė instinktyviai, be jokio svarstymo ar baimės pasileidžia įkaitusio šviestuvo link. O šiųmetinio tarptautinio teatro festivalio „Sirenos“ organizatoriai, regis, pasirūpino, kad sparnus nusvilti būtų kur.

  • Ką (pri)mena Lietuvos teatras užsienio kritikams?

    Tarptautiniam teatro festivaliui „Sirenos“ besibaigiant į „Meno forto“ palėpę sugužėjo būrys festivalių tinklo „Theatre Festivals In Transition“ jaunųjų teatro specialistų. Kai kurie pasidalino savo mintimis apie festivalyje matytus lietuvių spektaklius.

  • Pagal grafiką – kraujo jūra

    Makabrišku „Tigrinių lelijų“ kabaretu prasidėjęs šiųmetis teatro festivalis „Sirenos“ praėjusią savaitę sukėlė sostinėje tikrą teatrinių formų, aistrų ir įvykių cunamį.

  • „Sirenos“ plėšo pramoginę skaistybę

    Praėjusią savaitę „Sirenų“ teatro festivalis rodė rūsčius spektaklius, kuriuose vaidino ne tik aktoriai, bet ir videoekranai. „Sirenos“ pabrėžia žiūrovams, kad spektaklių žiūrėjimas – nuožmus sielos ir proto darbas, o ne kokia nors atgaiva laisvalaikiu.

  • „Ateik!“ skiriama Allanui Edwalliui

    Daugelis garsių Edwallio dainų skambės norvegų trupės POS Theatre Company spektaklyje-koncerte „Ateik!“. Allaną Edwallį vaidins ir jo dainas atliks Oslo Nacionalinio teatro aktorius Øysteinas Røgeris, vienas geriausių norvegų viduriniosios kartos aktorių.

  • Nukraujavusieji

    „Orestėja“ yra kruvina nė kiek ne mažiau, nei galima buvo tikėtis. Tačiau joje vis tik svarbiausia – ne pats kruvinos krypties pasirinkimas.

  • Kruvinoji „Orestėja” – tarp šokiravimo ir prasmės

    Trečiadienį Nacionaliniame dramos teatre buvo parodytas vienas įdomiausių šių metų „Sirenų” festivalio spektaklių – Aeschylus „Orestėja“, kurį režisavo Berlyno „Deutsches Theater” režisierius Michaelis Thalheimeris.

  • Tigrinės lelijėlės

    Praėjusį Lietuvos teatro sezoną užbaigus „Naujosios dramos akcijos“ pristatytais Dešimt Dievo įsakymų, rudeninės „Sirenos“ mus pasitiko visomis septyniomis mirtinomis nuodėmėmis tigrinių lelijų pavidalu pražydusiomis Lietuvos Rusų dramos teatre.