„Jis buvo keistas. Bet po galais, jo keistumas buvo universalus!“. Taip apie ypatingos aktorinės intonacijos švedų aktorių Allaną Edwallį (1924-1997) po jo mirties pasakė žymusis Ingmaro Bergmano aktorius Erlandas Josephsonas. Kartu jie vaidino paskutiniajame Andrejaus Tarkovskio filme „Aukojimas“ (1986), nufilmuotame Švedijoje, Gotlando saloje. Josephsonas buvo centrinis „Aukojimo“ aktorius, o Allanas Edwallis filme sukūrė laiškanešį Otto.
Toks vaidmenų paskirstymas, kai pagrindiniais tapdavo kiti, buvo Edwallio kasdienybė tiek kine, tiek teatre. Ingmaras Bergmanas, ne kartą kvietęsis Edwalį vaidmenims teatre, kine ir televizijoje, skyrė jam tėvo vaidmenį žymiojoje autobiografinėje epopėjoje „Fani ir Aleksandras“ (1983). Edwallis sukūrė teatro direktorių Oskarą Ekdalį, gožiamą savo gražuolės žmonos ir teatrališkų brolių. Tarp daugybės kitų Edwallio sukurtų vaidmenų irgi dominavo nepagrindiniai, necentriniai personažai – tokie, kuriems gyvenime pritrūkdavo laimės ar drąsos pirmosioms vietoms užimti.
Nepaisant tokio sceninio įvaizdžio, darbininkiškos kilmės ir nežvaigždiškos išorės, 1997-aisiais, kai Allanas Edwallis mirė nuo vėžio, visais įmanomais kanalais pasipylė netekties paliestų žmonių laiškai su atsisveikinimais. Ir vėliau, jau praėjus ne vieneriems metams po aktoriaus mirties, kai buvo leidžiami ir perleidžiami jo dainų albumai ir filmai, internetinė erdvė apkibdavo komentarų karoliais, pilnais apgailestavimų ir meilės prisipažinimų aktoriui, kuris sugebėjo užkariauti širdis neturėdamas pagrindiniais vaidmenimis dekoruotos biografijos.
Aktorystės Edwallis mokėsi Stokholmo Karališkojo dramos teatro (Dramaten) mokomojoje studijoje (kartu su kitu žymiu Bergmano aktorium Maxu von Sydowu) ir vėliau daug metų dirbo šioje prestižiškiausioje Švedijos trupėje. Bet ne viskas buvo taip sklandu, kaip atrodo peržiūrėjus ilgą jo sukurtų vaidmenų sąrašą: kažkas suskaičiavo, kad Edwallis buvo padavęs pareiškimą palikti Dramateną net septynis kartus! Taip pat jis vaidino ir režisavo pagal savo paties rašytus scenarijus dar vienoje reikšmingoje švedų scenoje – Stokholmo miesto teatre. O 1986 metais Stokholmo centre jis atidarė savo teatrą Šaltinių gatvėje, kurio motto, kaip ir galima buvo tikėtis iš kairuoliškų Edwalio pažiūrų, buvo: „Geras teatras visiems, nenuplėšiantis paskutinio kailio nei teatrui, nei jo žiūrovams.“
Neabejotina, jog viena iš Allano Edwallio asmenybės traukos priežasčių buvo jo sukurtos dainos, kurias jis pats atlikdavo pritardamas smuiku ar akordeonu. Dauguma jų parašytos minorinėse tonacijose, melodijos tarpais primena skandinaviškas liaudies dainas. Kai kurios Edwallio dainos taip išpopuliarėjo, kad tapo beveik švedišku folkloru, yra nuolat perdainuojamos. Tačiau pakartoti ypatingo jo balso daromą įspūdį nelengva. Kaip ir perprasti kai kurias tarmiškas jo gimtojo Jemtlando, šiaurės Švedijos regiono, frazes.
Daugelis garsių Edwallio dainų skambės paskutiniajame „Sirenų“ festivalio užsienio programos renginyje, norvegų trupės POS Theatre Company spektaklyje-koncerte „Ateik!“ (bus titruojama lietuviškai). Allaną Edwallį vaidins ir jo dainas atliks Oslo Nacionalinio teatro aktorius Øysteinas Røgeris, vienas geriausių norvegų viduriniosios kartos aktorių. Prieš porą metų jis buvo apdovanotas už geriausią pagrindinį vyro vaidmenį – Nepažįstamąjį Oslo nacionalinio teatro spektaklyje Augusto Strindbergo „Į Damaską“, kurį režisavo Oskaras Koršunovas. (Beje, 2003 metais jį buvo galima pamatyti ir Lietuvoje, Koršunovo režisuotoje Jono Fosse „Žiemoje“, kai šis norvegų spektaklis gastroliavo Vilniuje). Kartu su Øysteinu Røgeriu scenoje matysime pianistę Kristin Skaare, gitaristą Geirą Sundstølį ir perkusininką Erlandą Dahleną. Režisierius – Per-Olav Sørensen.
Spektakliai vyks spalio 7 ir 8 d., 19 val. Menų spaustuvės (Šiltadaržio 6) Juodojoje salėje. Po spalio 7 dienos spektaklio festivalio klube Menų spaustuvės Kišeninėje salėje 20.30 – susitikimas su spektaklio kūrėjais. Moderuoja Rolandas Rastauskas.
„Sirenų‘08“ inf.
