Teatrinės legendos byloja, kad anksčiau režisieriai vienas su kitu gerokai dažniau ne tik bendraudavo, bet net ir keisdavosi sumanymais, diskutuodavo. Galbūt tai tik legendos, bet jas priminė J.Vachtangovo teatro atvežtas „Dėdė Vania“…
„Jelena ir Šturmanas” – tai profesionaliai perteikta senatvės kankynė, remiantis Dmitrijaus Lipskerovo to paties pavadinimo pjese. Pamatęs scenoje Viktorą Valašiną Nijolę Lepeškaitę, supranti, kaip buvai pasiilgęs profesionalios aktorių vaidybos.
Kovo 26 d. Bratislavoje įvyko Gintaro Varno režisuotos Charles´io Gounod operos „Faustas” premjera. Ji greitai buvo parodyta ir Prahoje. Pateikiame abiejų šalių kritikų vertinimus.
Charles´o Gounod „Faustą” Slovakijos nacionaliniame teatre pastatė režisierius Gintaras Varnas, scenografė Jūratė Paulėkaitė, kostiumų dailininkas Juozas Statkevičius, choreografė iš Latvijos Elita Bukovska bei šviesų dailininkas iš Didžiosios Britanijos Kevinas Wyn-Jonesas.
Režisierius, taip pat esantis ir diplomuotas psichoanalitikas, iš situacijų komedijos sugebėjo spektaklį paversti kone žmogaus vienatvės ir egocentrizmo padarinių peizažu.
Kovo 20, 21 d. įvyko LNOBT premjera – Jono Tamulionio opera vaikams „Bruknelė” pagal Martyno Vainilaičio mitologizuotą pasaką. Režisieriaus Gyčio Padegimo meninė rega, matyt, nėra labai nutolusi nuo vaikiško požiūrio.
Šio spektaklio vertė – vaidmenų gyvybė, gimstanti iš personažų charakterių dvilypumo, judesio organikos ir gebėjimo neforsuoti giedant aukščiausią emocinės įtampos natą.
Jau seniai tvyrojo nuojauta, kad su naująja medžiaga Agniui Jankevičiui turi pasisekti. Pavelo Sanajevo bestseleris „Palaidokite mane už grindjuostės” yra tas kūrinys, kurio link režisierius ėjo ne vienus metus.
Nepraėjus keliems mėnesiams po romano „Rugiuose prie bedugnės” autoriaus mirties, duoklę jo Holdenui atiduoda šiandienos Martynas „Atviro rato” spektaklyje „Sudie, idiotai”.