Aktoriams nusilenkus ir išėjus iš scenos, mus numeruojančius žetonėlius tebeturintys žiūrovai, pamatę, kaip tai ką tik darė aktoriai, leidosi į sceną ir ėmė savuosius kabinti ant baltos negyvos šakos.
„Lygiosios trunka akimirką“ – tai ne istorijos muziejus, o gyvas žiūrovo kvietimas ne tik suvokti, bet ir išjausti istorinę traumą. Tai spektaklis ne vien apie Holokaustą, bet ir apie pasirinkimą.
