Kazlui rūpi jautrus žmogus. Jis ne tik gerbia žmogų (tai šiandien reta), bet bando nušluostyti nuo akinių dulkes, kurios neleidžia regėti to žmogaus grožio.
Vlado Šimkaus eilės gerokai skiriasi nuo lietuviškos lyrikos pavyzdžių, bet kaip tik šio poeto gyvenimas ir savitas balsas suteikė galimybę aktoriui prabilti nuo savęs ir apie save, sukurti monospektaklį „Geležis ir sidabras”.
Kazlas neneigia stereotipų – žaidžia jais. Stumteli jų žiūrovui, o šis pagauna ir klusniai seka aktoriui pavymui, kol galiausiai susivokia įklimpęs visai nejuokinguose plotuose.
Rolandas Kazlas, kurį laiką manęs, kad nesupranta poezijos, surado sau artimą poetą. „Lėlės” teatre įvyko aktoriaus monospektaklio „Geležis ir sidabras” pagal Vlado Šimkaus eilėraščius premjera.
