Ignatavičiaus spektaklį pagal Franco Kafkos kūrybą nesinorėjo imtis vertinti jaunojo režisieriaus darbo be platesnio konteksto. O minėtasis kontekstas leidžia teigti, kad Pauliaus Ignatavičiaus „Kova” – svetimkūnis šio teatro repertuare.
„Atsitiktinis žmogus” – ir pjesės, ir joje minimos knygos pavadinimas. Prancūzų dramaturgės Yasminos Rezos tragikomedijoje vaidina Goda Piktytė ir Arvydas Dapšys.
Jonas Vaitkus, priėmęs aktorių, dailininkių siūlymus, šį spektaklį pavertė ne vien išgirstama veikėjų minčių išklotine, bet pabandė sukurti kitą, tik žiūrovui regimą lauką: viena, ką ir kaip kalba personažai, kita – ką girdi žiūrovas.
„Bestija žydrom akim” vieną akimirką pralinksmina charakteriais, nes čia iniciatyvą perima aktoriai, o kitą ima strigti, nes savo istoriją iš kitokios atmosferos ir ritmo, figūrų judėjimo, gestų ir pozų pradeda kurti dailininkas.
Valstybinis jaunimo teatras savaitgalį parodė premjerą – spektaklį „Bestija žydrom akim” pagal naują lietuvišką pjesę. Jo tema tapo teatro kūryba ir jos aplinka. Aktoriaus, Kritiko ir Mūzos santykiai.
Į Menų spaustuvės kuruojamą „Atviros erdvės” programą įtrauktas V. Bareikio spektaklis „Vakaras su knyga” – jauno žmogaus mėginimas savaip pažvelgti į Michailo Bulgakovo romaną „Meistras ir Margarita”.
Kauno dramos teatras vieną po kitos atidaro naujas sales naujais spektakliais. Šį kartą Artūro Areimos premjera „Laimingi” pagal Friedricho Schillerio pjesę „Klasta ir meilė” duris atvėrė Penktoji scena.
Į Kauno dramos teatrą grįžo Friedricho von Schillerio drama „Klasta ir meilė”. Režisieriaus Artūro Areimos interpretacijoje pervadinta į „Laimingi” ji virsta amžinųjų vertybių ir visuomenės normų susikirtimo problemos analize.
Naujausias choreografės Loretos Juodkaitės darbas „Malda smėlyje”, pasakojantis apie saulės spindulių deginamus smėlynus, veikiau liko ritualinę formą, o ne gyvybės energiją eskaluojančiu spektakliu.
