„Kvėpavimas“ išsiskiria iš kitų A. Leonovos darbų – žvilgsnis nuo žmogaus ir technologijų santykio nukrypsta į tarpasmeninį ryšį, veikiamą informacinio srauto, taip pat sklindančio per įvairias technologijas.

Vyriškumas ir moteriškumas kaip atskiros kategorijos „Amour espace“, regis, neegzistuoja, o kaip tik tampa energijų balansavimu ir tarytum sufleruoja – kiekvienas laisvas skleisti tą energiją, kurią panorės.

Sektos pobūdžio žaidimas tėra fonas, kuriame tyrinėjama vyrų situacija XXI a. Vakarų visuomenėje. <...> Spektaklis „Portalas“ akcentuoja vidinės vienatvės pavojų.

Tomis Janežičius Čechovą režisuoja brechtiškai pabrėždamas socialines aplinkybes bei atvirai ir komiškai kurdamas teatrališkumą – rodydamas, kad čia statomas spektaklis.

Šiame performanse moteriško žvilgsnio kūrimas paremtas ne tik socialiai aktyviomis feminizmo ir queer temomis, bet ir bendradarbiavimo aspektu – čia nebėra vieno kūrėjo, genijaus, iškėlimo.

Kinas čia pasižymi teatrališkumu, skirtingų stilių samplaika, o spektaklyje nėra psichologinio vaidmens kūrimo, persikeliama į kitokią – žaidimų, virtualios realybės, simuliacijos erdvę.

„Skambutis tėvui“ – tai įdomus susitikimas su rašytoju, kuris scenoje pasirodo nei idealizuotas, nei apgaubtas mistikos ar legendos šydu.

„Sieros magnolijos“: tai, ką scenoje kuria aktoriai, nėra tik personažai ir jų lytys, bet, o ir svarbiausia – tai skirtingi mentalitetai, pasaulio suvokimai.