… pameni, po „Žuvėdros” premjeros Dailės teatre Vladimiras Ivanovičius rašė: „Gimė naujas teatras.” Vilniaus mažajame naujas teatras negimė.
Tęsiant mintį apie „Žuvėdros” versiją, režisieriaus Rimo Tumino įgyvendintą jo įkurtame teatre su jo suburtais jaunais aktoriais, neišvengiamai prieini būtinybę pasvarstyti apie Antono Čechovo pjesių interpretacijų įvairovę.
Kita nuomonė apie „Žuvėdrą” Vilniaus mažajame teatre.
Bene geriausiai naująją R.Tumino „Žuvėdrą“ charakterizuoja Arkadinos žodžiai: „Nuobodu, tačiau pripratus – visai nieko“.
Kodėl „Žuvėdra” „nepakyla”? Kodėl neužsimezga Čechovo taip lengvai išrašytos meilės ir pavydo intrigos, neįvyksta trumpi ir aistringi jų tarpusavio „sujungimai”? Kodėl neatsiveria personažų sielos, tapdamos kūnu už gražių, bet vis dėlto žodžių?