Menufaktūra
  • Naujienos
  • Komentarai
  • Užsienyje
  • Recenzijos
  • Salonas
  • Anonsai
  • Tyrimai
Kas yra kas EN
Recenzijos
  • Lengvai, bet ne prastai
    2025-03-07
    Laura Šimkutė

    Aktorius Raimondas Klezys tikslingai kuria ryšį su publika ir sukelia jausmą, kad ši susidūrė su nuoširdžiu ir atviru teatru, kuriame nėra nei vadinamųjų ketvirtųjų sienų, nei deklaratyvių pareiškimų, nei perteklinės dramos.

  • Paskutinis liūdesys dar laukia
    2025-02-26
    Kristina Steiblytė

    Spektaklyje, rodos, liūdesio vengiama. <...> Nes kai tik atrodo, kad esame kviečiami su spektakliu ir jo veikėjais sustoti, kartu atsidusti, įvyksta kas nors komiško arba veiksmas nutraukiamas pertraukos.

  • Ištrūkti iš ten, kur svajonė įmanoma
    2025-02-24
    Ieva Tumanovičiūtė

    Artūro Areimos režisuoto spektaklio „Lūšies valanda“ prasmės skirtos ne įžodinti, bet išjausti, kaip norma virsta žiaurumu, o už smurto slypi vaikiškai tyra kova dėl svajonės utopijos.

  • Virpėti. Iš malonumo
    2025-02-22
    Laura Šimkutė

    Stipriausiai „tremolo“ veikia ne faktai ir surinkta medžiaga, bet patys kūnai. Kūrėjos, vis pildydamos kūniškumo kontekstą, pasiekia kulminaciją ir pastato priešais žiūrovus nuogą kūną, jį normalizuodamos.

  • Aktorystė kaip išsigelbėjimas
    2025-02-21
    Ramunė Balevičiūtė

    Ar meno jėga stipresnė už psichoterapijos, žino tik pati aktorė. Tačiau akivaizdu, kad didelei daliai publikos „Šventoji“ gali tapti apvalančia, stiprybės ar paguodos suteikiančia patirtimi.

  • Dėmesingumo praktika ir permainingas ryšys
    2025-02-17
    Ugnė Kačkauskaitė

    „Vienudu“ – intymus, daugialypis dviejų vyrų ir jų kūnų susidūrimas aikštelėje. Sukauptais, sulėtintais judesiais jie kantriai dekonstruoja, atveria žingsnelių, šokio kompozicijų pirminį pradą.

  • Kai svarbiausia – teatras
    2025-02-15
    Ieva Tumanovičiūtė

    Ši knyga primena, kad dauguma mūsų, kaip ir Paulėkaitė, į teatrą atėjome iš meilės ir sudievinimo, siekdami, kad jis būtų „ne šiaip poilsio vieta, o tai, ko žmogui būtinai reikia, kad jisai išgyventų“.

  • Paprasta recenzija
    2025-02-14
    Dovilė Zavedskaitė

    Mildos Mičiulytės „Guliveris nori užaugti“ Vilniaus teatre „Lėlė“ – tai toks paprastumas, kuriuo gera mėgautis. Vientisas ir saugus paprastumas, kuriame gimsta pasitikėjimas meno kūriniu.

  • Tarsi būtume kartu mirę
    2025-02-09
    Lina Klusaitė

    Visi „Requiem“ veikėjai pristatomi kaip nesąmoningo troškimo, verčiančio susilaukti vaikų, įkaitai, išpažįstantys visuotinai priimtiną tiesą, skelbiančią, kad vaikai yra nekvestionuojamas gėris.

  • https://www.medijufondas.lt/
  • http://ltkt.lt/
  • http://www.menufaktura.lt/smka
  • https://issuu.com/teatrournalas
  • https://www.7md.lt/
  • https://kranturedakcija.lt/
  • http://www.satenai.lt/
  • http://www.kulturosbarai.lt/
  • https://www.lrt.lt/
  • https://www.nemunas.press/
  • Ankstesnis
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
  • 6
  • 7
  • 8
  • 9
  • 10
  • 11
  • Kitas
Naršykite menų faktūroje
  • Rubrikos
    • Naujienos
    • Komentarai
    • Užsienyje
    • Recenzijos
    • Salonas
    • Anonsai
    • Tyrimai
  • Kas yra kas
    • Režisieriai
    • Dailininkai
    • Kompozitoriai
    • Lietuvos teatrai
    • Institucijos
    • Apdovanojimai
  • Redakcija
    • Apie mus
      El.paštas: info@menufaktura.lt

© 2005 - 2025 Perspausdinant ar kitaip viešinant svetainėje esančią medžiagą būtina gauti raštišką redakcijos leidimą ir publikuoti nuorodą į www.menufaktura.lt
Sukūrė