Įžengę į kalėjimo koridorius atsiduriame tarytum mistinio antikinio banginio pilve – erdvė pilna sceninių dūmų, šalto apšvietimo, nepertraukiamo garsinio fono, koridorių su aukštyn vedančiais laiptais.
Čia esame kviečiami klaidžioti jausmuose ir prisiminimuose, pabūti su tais, kurių skausmas sukūrė mūsų istoriją ir kurs ateitį, bent trumpam pasiduoti apleisto pasaulio, pastato, žmogaus melancholijai.
„Su kuo atėjot – baime ar viltimi?“, paklausė. Geras klausimas – su kuo? Su kokia emocija stovime prie pasaulio kūrimo sūkurio ir iš chaoso bandome sukurti prasmę?
