Išsivadavusi iš literatūrinio, sykiu fašistinio, narvo, Milena, miške ar jūros bangų supamame kelte pagaliau priklausei ne Franzui, ne mums, o sau.
Spektaklis „Milena“ savo meditatyviomis vaizdo projekcijomis ir ilgais Milenų šokiais be žodžių yra tarytum egzorcizmo seansas Kafkai, it mėnuliui temdančiam Milenos saulę.
Tamsus miškas – tokia asociacija greitai gimsta stebint spektaklį, kuriame nemažai veikia tuščios ir tamsios scenos dalys. <...> Tamsus miškas yra ir neišlikusi pačios Milenos Jesenskos istorija, sudeginta laiškuose.
